Vinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.x

02Rugsėjo 30 d. Šakiuose numatyta organizuoti rajoninę Derliaus šventę, turinčią savo ilgametę tradiciją. Ši šventė išauga iš daugelio institucijų ir visuomeninių organizacijų santalkos bei individualių asmenų prisidėjimo. Tarp šventės rengėjų pirmu smuiku griežia Šakių rajono savivaldybė, ypač jos Kultūros ir turizmo skyrius bei Švietimo ir sporto skyrius su visais kultūros ir švietimo įstaigų padaliniais. Ženklų savo indėlį į šventės rengimą atneša rajono seniūnijos ir bendruomenių centrai. Brangintinas ir individualių asmenų prisidėjimas. Žodžiu, kaip statant skruzdėlyną – visi po šapelį, po trupinėlį: kas materialią paramą, kas idėją, kas fizinį veiksmą. Ir taip ateina šventė – Rudens šventė. Ji, kaip visada, bus džiuginanti spalvomis, naujos temos – tautinės juostos ekpozicijų įvairove, skanėstų vilionėmis, nes veiks ir smulkioji prekyba.Tad ir šį kartą maloniai kviečiame visas seniūnijas, bendruomenes, mokyklas, organizacijas, įstaigas pavienius asmenis ar jų grupes dalyvauti šventėje ir prisidėti prie jos surengimo, o šventės lankytojus – žiūrovus aktyvaus dalyvavimo ir palaikymo. Visų susitelkimas šventėje būna džiugus metų darbų ir pasiekimų apibendrinimas bei dvasios pakylėjimas prieš artėjantį rudens dienų pilkumą.

01Šiemet Gerdžiūnų bendruomenė mini 10-ties metų veiklos jubiliejų. Rugpjūčio 26 d. vyko graži šventė šiai sukakčiai paminėti. Iškilmės prasidėjo Ilguvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje šv. Mišiomis. Klebonas kun. Francas Kuklys kvietė susirinkusius maldose prisiminti Gerdžiūnų bendruomenės mirusius ir prašė Dievo palaimos bei sveikatos visiems bendruomenės nariams.
Atrodė, kad ir geras oras po lietingų vasaros dienų buvo specialiai užsakytas. Šventė buvo pradėta Lietuvos himnu. Giedant himną gerdžiūniškiai skautai laikė vėliavą ir jai atidavė pagarbą – saliutavo. Šventės akcentas – ąžuolinė skulptūra. Bendruomenės pirmininkė Jolanta Puidokienė ir skulptūros autorius Andrius Bieliukas atidengė vienybės ir tvirtybės simbolį - ąžuolą, kuris tapo architektūriniu paminklu Gerdžiūnų bendruomenei įamžinti. Bendruomenė atvertė dar vieną istorijos puslapį savo kraštui atminti. Ąžuolinę skulptūrą įvardino ne vien jubiliejui skirtu paminklu, bet ir menine drožyba, sukurta vietos tautodailininko Andriaus Bieliuko rankomis. Autorius labai gražiai pavaizdavo vietos gyventojų praeitį, dabartį ir net viltingą ateitį, apjungdamas visas čia gyvenančių žmonių veiklas. Stogastulpio viršūnė papuošta kalvio Edvardo Mačaičio iškalta saulute. Klebonas kun. F. Kuklys pašventino istorija virtusią ąžuolinę skulptūrą.

02Liepos 6-oji - praeitį, dabartį ir ateitį jungianti šventė. Ja mes paminime itin svarbų istorinį mūsų valstybės gyvenimo įvykį – pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną. Ši data – tai ir valstybės pripažinimas esant ją lygiateise su kitomis Europos valstybėmis, ir konkrečių prielaidų ir galimybių jos vidiniam stiprinimui atsiradimas. Net ir dabar, nuo tų laikų praėjus 764 metams, mes, visa tauta, jaučiame stiprią tos lemtingos dienos įtaką: ši data mus vienija ir telkia, skatina ir įpareigoja.

02Dar neseniai, 2009 m., minėjome Lietuvos vardo pagarsinimo rašytiniuose šaltiniuose tūkstantmetį. Praėjus dar 244 metams, (beveik pustrečio amžiaus), jau karūnuojamas pirmasis ir vienintelis suvienytos Lietuvos karalius Mindaugas. Karūnacija įvyko 1253 m. liepos 6 d. Tai ypatingas įvykis valstybės gyvenime, nes juo buvo patvirtintas europinis Lietuvos Valstybės pripažinimas.
Mindaugo karūnavimo diena su pagarba buvo minima nepriklausomoje Lietuvoje. Sovietiniais metais toks minėjimas buvo draudžiamas. 1990 m. kovo mėn. 11 d. buvo priimtas Lietuvos Aukščiausios Tarybos – Atkuriamojo Seimo aktas dėl Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo. Lietuvos Parlamentas tų pačių metų spalio 25 dienos nutarimu patvirtino liepos mėnesio 6-ąją – Mindaugo karūnavimo dieną paskelbti Valstybės švente. Pagrindinis jos kasmetinio minėjimo akcentas - tuo pačiu vakaro laiku, 21 valandą, visose šalies vietovėse giedoti Tautišką giesmę – himną. Šiais Lietuvos piliakalnių metais himnas skambės nuo 100 piliakalnių. Ir tai bus priminimas, kad Valstybės nepriklausomybės 100-mečio pamatai iškilo ant istorinių piliakalnių keterų.

01Kai Lietuvos kaimo bendruomenėse suskamba vietovės pavadinimas Karklė, bendruomeniečių širdys džiaugsmingai suspurda. Tai būna pirmoji žinia, skelbianti, kad jų laukia draugiškas, smagus ir turiningas susitikimas šioje etnografinėje Klaipėdos krašto vietovėje – Lietuvos Respublikos kaimo bendruomenių sąskrydis. Ir, matyt, tai vyksta ne atsitiktinai: juk Lietuvos bendruomenės yra tikrosios savo krašto papročių bei tradicijų ir saugotojos, ir gaivintojos. O šis sąskrydis - tinkama arena etnopaveldo turtams demonstruoti.

Joomla templates by a4joomla