Vinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.x

KvietimasJau septintus metus vykstantis projektas „Mes – bendruomenė“ – tai iniciatyvų konkursas, skirtas prisidėti prie visos Lietuvos bendruomenių, kuriant alternatyvias edukacijos, laisvalaikio ir pramogų erdves, didinant neformalaus mokymosi ir užimtumo galimybes bei vystant edukacijos, kultūros, sporto infrastruktūrą. Šiemet „Maxima“ iš viso bendruomenių idėjų įgyvendinimui skirs rekordinę sumą pinigų – 100 tūkst. eurų.
https://www.maxima.lt/mes-bendruomene

LKBS info

Moksline konferencija 2019Nuo vasario vidurio iki kovo 1-osios „Suvalkiečio“ skaitytojai, „Suvalkiečio“ redakcijos paskyros „Facebook“ sekėjai ir kiti mūsų krašto gyventojai, pakviesti Seimo Sūduvos bičiulių grupės narių Kęstučio Mažeikos, Dainiaus Gaižausko, Vaidos Giraitytės, Sauliaus Skvernelio ir Giedriaus Surplio, taip pat ir Marijampolės apskrities laikraščio „Suvalkietis“, dalyvavo iškiliausių suvalkiečių šimtuko rinkimuose.
Į kvietimą siūlyti, kurie Suvalkijos praeities ar dabarties lyderiai, šviesuoliai, kraštą garsinę ir tebegarsinantys asmenys patenka į simbolinį iškiliausių visų laikų suvalkiečių šimtuką, atsiliepė 190 mūsų krašto gyventojų. Aktyviausiai savo nuomonę šioje apklausoje išsakė Kazlų Rūdos savivaldybės gyventojai ir jų kaimynai zanavykai. Visi balsavusieji į iškiliausių suvalkiečių šimtuką pasiūlė net per 200 kandidatų. Tačiau džiugu, kad dauguma balsavusių siūlė labai atsakingai ir prisiminė ne vieną dabartinės jaunosios kartos primirštą mūsų krašto šviesuolį.

DovanėlėsVasario 28 d. Gotlybiškių bendruomenės centras, turintis 35 narius, atšventė savo 10-ąjį gimtadienį. Kadangi negalėjome padaryti gražaus renginio, tai keletas entuziastų nutarėme nustebinti ir pasveikinti bendruomenės narius ir tuos, kurie aktyviai prisideda prie jos veiklos, nors ir nėra jos nariai. Visiems buvo netikėta. Šiai progai buvo pagaminta 40 atvirukų, iškepta 40 meduolinių sausainukų su bendruomenės logotipu, sukurtas filmukas apie bendruomenės renginius (https://youtu.be/fsPuch5xjaQ). Dvi atstovės ne tik pasveikino ir įteikė paruoštas dovanėles, bet ir paprašė, kad parašytų linkėjimą bendruomenei. Taip pat reikėjo atsakyti į blitz klausimą, kiek metų bendruomenei, kas dirba Gotlybiškių bibliotekoje, kokie kaimų pavadinimai pažymėti G. Greičaičio skulptūroje ir pan. Už teisingus atsakymus buvo įteikti papildomi prizai. Linkėjimuose rašė, kad gyvuotumėm ilgai ilgai, kad lydėtų sėkmė ir gražūs darbai. Visi norėjo greičiau susitikti be baimės virusui. Nors šventė kukli, ji visuomenei maloni ir naudinga. Juk jos metu gilinomės į platesnį savo krašto pažinimą.

Gotlybiškių BC informacija

Apdovanojimas A.DragūnaitieneiKas nežino dainomis apdainuoto, pasakojimais apipinto, žmonių meile nuglostyto lietuvių tautos paveldinio baldo ‒ skrynios. Senaisiais laikais ji kiekvienoje kaimo sodyboje tarnaudavo kaip turto saugykla. Joje ramų prieglobstį rasdavo audinių rietimai, namų staklėse austos staltiesės ar lovatiesės,iškilmių ar šventinių apeigų atributas ‒ raštuotosios tautinės juostos bei kitos brangenybės. O kur saugoti patį didžiausią kiekvienos tautos turtą ‒ kalbą, jos žodį?
Yra tokia saugykla. Tai tautos atmintis. Ji patvaresnė ir tvirtesnė net už geležiniais apkaustais apšarvuotą ar puošniaisiais metalais, ar kaulais inkrustuotą gražuolę skrynią, ne vienų namų pasididžiavimą. Tokios ne materialios, o dvasinės saugyklos nusipelno tik kiekvienos tautos kalba. Ji, tik ji yra didžiausias, tiesiog neįkainojamas turtas, kuriam niekas negali prilygti. Juk ji sujungia ir daugiamilijonines, ir mažesnes žmonių bendruomenes į vieningą, daugybę panašių interesų turiunčią jungtį. Todėl Jungtinių Tautų Organizacija (JTO) 1999 metais paskelbė Tarptautine gimtosios kalbos diena vasario 21-ąją. Ši atmintina diena įpareigoja mus neužmiršti pilietiškumo priedermių savo gyvenamam kampeliui ir mūsų tėvynei Lietuvai.
Lietuva ‒ nedidelė šalis. Ir jos gyventojų nedaug. Gal su visais, gyvenančiais savo žemėje ir su pasklidusiais po pasaulį, priskaičiuotume apie keturis milijonus. Tačiau ta nedidelė šalis turi didžią istoriją, kuri vis labiau atsiveria pasauliui. Turi skambią, dainingą savo kalbą su gražiai tariamais balsiais ir švelniai prie jų prigludusiais priebalsiais. Vien ko vertas balsis „A“, bene labiausiai karaliaujantis mūsų tartyse.
Nedidelis Lietuvos etnorafinis regionas Sūduva ir jo dalis Zanavykija. Tačiau šis regionas mūsų Tėvynei davė daug ‒ jis per iškilųjį kalbiniką Joną Jablonskį nušvietė kelią dabartinei bendrinei lietuvių kalbai. Pastaroji, neatmetant kitų jos atmainų, yra sudaryta remiantis daugiausia zanavykų tarties pagrindu (Šakių kraštas). Taigi šakiečiams tenka svarbi priedermė ‒ itin saugoti ir puoselėti lietuviškąją kalbą, visos tautos turtą. 2019 m. pagarbiai minint uolaus gimtosios kalbos puoselėtojo, pedagogo, Šakių garbės piliečio Jono Augustaičio 100-ąją gimimo sukaktį, Šakių viešoji biblioteka, siekdama įprasminti jo paliktąją Šviesos brydę, įsteigė vardinį apdovanojimą ‒ stilingą statulėlę „Raidė A“. Tokio apdovanojimo poreikis Šakių kraštui svarbus: juk čia ‒ Lietuviško žodžio tėviškė. Apdovanojimas įsteigtas Šakių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos iniciatyva. Kandidatus į nominantus siūlo visuomenė, nugalėtoją patvirtina tam sprendimui priimti sudaryta speciali komisija. Statulėlė šalia savęs turi ir kiekvieno apdovanojamojo vardinį sertifikatą, užrašytą ant veidrodinio fono ir inkrustuotą ant ažuolo lentelės. Šis apdovanojimas ‒ tai priminimas dabarties ir ateities kalbos ir kultūros barų darbininkams, kad nacionalinio turto ‒ kalbos saugojimo ir puoselėjimo darbas negali būti vienkartinis, o būtinai tęstinis procesas. Juk kalba ‒ kaip gyvas organizmas, ir ji auga, vystosi, kinta, bet nenutoldama nuo savo prigimtinių šaknų.

04Džiugu, kad bendruomeniečiai, negalintys dėl pandemijos COVID ‒19 būriuotis, šventes švenčia savo namų valdose. Juk ši didžioji nelaimė pasaulį prislėgė dar 2019 m. pabaigoje ir iki šiol nepavyksta ją sutramdyti. Tačiau gyvenimas neturi sustoti sąstingyje, jam nuolat reikia judesių. O judesiai ‒ tai ir darbas, ir mokslas, ir bendravimas, ir dvasinis atsipalaidavimas, ir dar daug daug kitų svarbių dalykų. Deja, dabar laisvai to daryti negalime, ir todėl gyventojams tenka ieškoti kitokių bendravimo ar savitarpio pagalbos išeičių.
Išradingumą ir aktyvumą nuolat pasitelkti mėgstantys girėniškiai greitai surado tinkamą būdą, kaip švęsti Lietuvos Valstybės dieną ‒ Vasario 16‒ąją, taip pat užgavėnes. Jaunimas ir Valentino dienos nepamiršo. Ir išsprendė visa tai paprastai, bet su veržliu užsidegimu. Sodybose suplevėsavo trispalvės vėliavos; langai į aplinką sužiuro meniškų karpinių ir kitokių grožybių akimis; šeimynų kiemuose kepė užgavėnių blynai. Taigi šventinės nuotaikos netrūko, nes net ir atskirtyje gyvenant jautėsi, kad aplinkoje plevena nuoširdžios bendrystės dvelksmas.

Girėnų BC informacija

Joomla templates by a4joomla