Vinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.x

Prie teritorijos maketoPrie Baltijos jūros yra Danijos, Švedijos, Suomijos, Rusijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos krantai. Generalizuotas Baltijos jūros kranto linijos ilgis 7080 kilometrų. Šakių bendruomeniečiai jau yra aplankę didesnę daugumą išvardintų kaimynių, likusios tik Danija ir Rusija.
Išgirdę, kad į Kaliningradą mums galioja vienkartinės vizos, susidomėjome šiuo Rusijos lopinėliu prie Baltijos jūros ir galimybe aplankyti kaimynę.
Rugsėjo 28 dieną, paruošę kelionei reikalingus dokumentus, atvykstame į Kybartus ir atlikę sienos kirtimo formalumus, keliaujame pro Stalupėnus (Nesterovą) į Tolminkiemį (Čystye Prudy). Ankstyvų rytą, kai dar daugelis miega, pasivaikščiojome Tolminkiemyje, apžiūrėjome Donelaičio tėvoniją. Per Gumbinę (Gusevą) keliaujame link Karaliaučiaus, tai - didingasis karalių miestas, dar vadinamas „keturių K“ miestu (Koenigsberg, Kaliningrad, Karaliaučius, Królewiec tai miesto pavadinimai įvairiais laikotarpiais ir įvairiomis kalbomis). Jis buvo beveik visiškai sugriautas Antrojo pasaulinio karo metu. Iš vokiškojo miesto telikę kelios bažnyčios, padrikai išsibarsčiusios po visą miesto teritoriją, septynetas vartų ( anksčiau miestą juosė gynybinė siena, turėjusi daug vartų)Priegliaus upės saloje, kurioje anksčiau buvo senamiestis, o dabar plyti žalias parkas. Visa tai, mes pamatome apžvalginės ekskursijos metu po Karaliaučių (Kaliningradą): buvusią Kryžiuočių ordino, Prūsijos hercogystės sostinę ir valdovų karūnavimo vietą. Sužinome, kad čia buvo atspausdintos pirmos lietuviškos ir prūsiškos knygos ir kad čia 1547 m. atspausdinta pirmoji lietuviška knyga – Martyno Mažvydo „Katekizmas“.

Obuoliuko šventės pyragaiBendruomenės kiemelis, kaip ir turi būti, yra keturnaujieniečių traukos centras. Tai ir nenuostabu, kad gražią rugsėjo paskutinės dekados dieną jis gyvai pildėsi žmonių šurmulio ir vaikų klegesio. Pirmiausiai susirinkusius skambia daina ir gera nuotaika pasveikino Kriūkų daugiafunkcio centro kapela "Panemunys". Tai šaunus kolektyvas, ir įžiebti smagaus šėlsmo ugnį parako jam netrūksta. Matėsi, kad ne vienam ir ūpas, ir kojos tarsi pačios kilo ir vedė į bendrą šurmulio ratą.
Kartu padainavę ir pašokę, o tuo pačiu jau ir praalkę, po kurio laiko visi stiprinosi virėjų Rasos ir Kristinos išvirta žirniene su žąsimi. Toliau sekė bendravimas tarp kaimynų ar atvykusių svečių. Paįvairinimui bandėm žaisti „obuolinėm" šaškėm. Šauniosios bendruomenės gaspadinės prikepė skaniausiais kvapais gomurį kutenančių pyragų. Tai jau taip pat yra tradicinė šventės dalis. Po visų ragavimų ir degustacijų už skanėstus buvo nuspręsta prizinių vietų neskirti ‒ juk kiekvienas buvo puikus, nes iškepamas su meile.
Vaikučiai, pūsdami muilo burbulius, pagyvino šventinę atmosferą ir tarsi suteikė viltį, kad bendruomenė gyvens dar ne vienerius metus. Jau gana vėlyvu metu, pabendravę, pašokę ir padainavę, žmonės skirstėsi namolio kalbėdami, kad ir kitais metais bendruomenės aktyvas suruoštų tokią smagią atsisveikinimo su vasara ir rudens pasveikinimu šventę.

Birutė Ūsienė, Keturnaujienos BC pirmininkė

Prie paminklo genocido aukomsDidžiausias ir šiurpiausias hitlerininkų nusikaltimas Lietuvoje – masinės žydų žudynės. Žydai buvo naikinami visuose regionuose. Holokaustas – ne tik žydų tragedija. Tai – mūsų tragedija, nes netekome Lietuvos piliečių, kartu su mumis kūrusių valstybę, dalyvavusių šalies ekonominiame, kultūriniame ir politiniame gyvenime. 1994 metų rugsėjo 23-ioji paskelbta Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena.
Kudirkos Naumiestyje nuo seno gyveno nemažai šios tautybės žmonių. Pagal 1842 m. gyventojų surašymo duomenis miestelyje gyveno virš 4000 žydų. Senosiose kapinėse palaidota apie 1000 nužudytų miestelio ir jo apylinkių žydų tautybės atstovų. Žudynės vyko 1941 m. liepos - rugsėjo mėnesiais. Žydų vyrai birželio mėn. 25 d. buvo sukviesti į miestelio turgaus aikštę bendriesiems miesto tvarkymo darbams, po kurių, liepos mėn. 4-10 d., suskirsčius į grupes po 50, nuvežti į žydų senąsias kapines ir sušaudyti. Likę šeimos nariai, daugiausia moterys ir vaikai, 650 žmonių, rugsėjo 16 d. buvo sušaudyti Paražnių miške.
Rugpjūčio 23 d. Naumiestiečių sambūrio žmonės paminėjo žydų genocido dieną. Bendruomeniečiai, tradiciškai su akmenėliais rankose, keliavo į Naumiesčio žydų kapines. Prie paminklo padėjo gėlių, akmenėlių ir uždegė žvakę.

L.Mockevičienė, Naumiestiečių sambūris

Seimo narė Guoda BurokienėRugsėjo 13d. Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centre įvyko Marijampolės, Šakių, Kazlų Rūdos, Vilkaviškio kaimo bendruomenių atstovų susitikimas su Lietuvos Respublikos Seimo nare Guoda Burokiene ir Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininke Virginija Šetkiene.
Susitikimo metu aptartos šios temos: Bendruomenių įstatymas; Bendruomeninės organizacijos ir viešieji pirkimai; Parama bendruomeninėms organizacijoms; Bendruomenių tarybos ir jų veikla savivaldybėse; LEADER/BIVP programa po 2020 metų; Lietuvos Kaimo parlamento organizavimo klausimai ir kt.
Naudingas šis susitikimas buvo visiems dėl šių priežasčių: galėjome palyginti bendruomeninio gyvenimo ypatybes atskiruose rajonuose; galėjome perduoti žinią valdžios atstovėms apie tai, kas turėtų keistis valstybės įstatymuose, kad šie galėtų pozityviau ir judriau prisidėti prie visuomenei reikalingų jų pačių susikurtų organizacijų veiklų. Juk tos organizacijos (turima galvoj kaimo bendruomenės ir kitos, panašios į jas) nemaža dalimi lemia kultūrinį, dvasinį vietovių gyvenimą. Taigi susitikime buvo akcentuotai kalbama apie valdžios ir nevyriausybinių organizacijų partnerystės svarbą, kurios turėtų būti žymiai daugiau. Juk per visuomeninių organizacijų veiklą bene labiausiai pajuntamas gyvenimo pulsas.
Malonu buvo klausytis vilkaviškiečių ir marijampoliečių vaisingo savivaldos organizacijų bendradarbiavimo pavyzdžių su visuomeninėmis organizacijomis, ir tai yra ženklus prisidėjimas prie visuomenės aktyvinimo ‒ didžiojo visų mūsų rūpesčio ir uždavinio.
Po susitikimo šakiečiai nutarė, apibendrinę savo veiklų patirtis, rezultatus pristatyti ir savivaldos atstovams, ir visuomenei. Prieš tai esame numatę atlikti Bendruomenių centrų veiklų apžvalgą ir analizę, kad išsiaiškintume tikrą padėtį ir susidarytume pilnesnį vaizdą. Tai, tikimės, inspiruos veržlesnius mūsų žingsnius į priekį.

Meilutė Andriukaitienė, Šakių BCA

Šventė Kurynėje1 1Kurynės soduos paukščiai groja,
Bučiuoja spinduliai rasas,
Migla pasveikina rytojų,
Kurynės soduos paukščiai groja.
Birutė Danielienė

Ir tikrai rugsėjo 6 d. Kurynės parke (Juškakaimių k., Slavikų sen.) ne tik paukščiai grojo, bet liejos eilės, skambėjo širdžiai mielos melodijos. Tądien gausus slavikiečių ir svečių būrys susirinko pasigrožėti atsinaujinusiu Kurynės dendrologiniu rinkiniu, vietinių vadinamu tiesiog Kurynės parku. Toks lankytojams pritaikytas dėka 2018-2019 m. vykdyto projekto „Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti“. Šis projektas finansuotas iš Europos regioninės plėtros fondo, o jį vykdė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir Šakių rajono savivaldybė. Visus darbus atliko UAB „Hidrokesta“.
Nors Kurynės parkas yra privatus, bet yra saugomas valstybės ir vienintelis visoje Zanavykijoje.
Pasivaikščioję po parką, renginio dalyviai susirinko naujai įrengtoje estradoje, kur visiems buvo pristatyta Zigmo ir Edmundo Naujokaičių išleista knyga „Iš Slavikų krašto praeities“. Knygoje pasakojama ne tik apie Slavikų seniūnijos kaimus, bet ir Gotlybiškių, Panovių kraštus.
Po nuoširdžių svečių pasidžiaugimų ir knygos autoriaus bei parko įkūrėjo Zigmo Naujokaičio pagerbimo, visus renginio dalyvius suvienijo Šakių viešosios bibliotekos kūrėjų grupė „Mėlynosios paukštės“.

Renata Baltrušaitienė, Slavikai

Joomla templates by a4joomla