Vinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.x

sveik

01,,Sudargo istorijos atspindžiai“. Štai tokiu pavadinimu gruodžio 20 dieną leidyklos ,,V3 studija“ ir spaustuvės ,,Spauda“ rūpestingas duris užvėrė naujas Sudargo krašto leidinys‒monografija. Tai jau ne pirmas mano kaip autorės leidinys apie Sudargą, bet nuo ankstesnių jis skiriasi daug gilesniais pasižvalgymais po nepaprastą šios vietovės kraštą, kiekvieną nustebinantį savo gamtos grožiu ir jaudinantį didinga, bet kartu ir rūsčia bei skausminga savo istorija. Todėl pastarasis leidinys pretenduoja dailiai įsiterpti tarp kitų ir savo temų įvairove, ir žinių apimtimi. Tos žinios suguldytos į 180 puslapių su daugeliu temų ir potemių. Ir jos pareikalavo daug didesnio puslapių skaičiaus, negu buvo numatyta pirminiame variante. Todėl taupant vietą žinioms, reikėjo knygą glaudinti ir iliustracijų, ir spalvingumo sąskaita. Prie kiekvieno leidinio dar pridėta Sudargo lankytinų vietų schema. Nuo 5 iki 119 psl. tekstai lietuvių kalba, nuo120 iki 149 psl. rusų kalba; nuo 150 iki178 psl. tekstai anglų kalba.
Be abejo tūlas pasakys, kad leidinyje tų žinių įvairovė galėtų būti dar daug platesnė, ir jis bus teisus. Juk Sudargas ‒ Lietuvos pasienio kertelė, ir ji visą laiką gyveno ant grėsmių valstybei slenksčio, o šio krašto istorija rašė daugsyk kitokius mūsų gyvenimo puslapius nei kai kuriose kitose vietovėse. Tačiau taip jau yra, kad gyvenimo džiaugsmai mus pakylėja, o negandos grūdina. Sudargo žmonės savo dvasinėmis nuostatomis tą puikiai patvirtina.
Štai todėl savo skaitytojams noriu pastbėti, kad leidinys nepretenduoja į visažinystę ir todėl pacituoju jo pratarmės žodžius: ,, Leidinio tikslas ‒ prisidėti prie istoriškai turtingos Sudargo krašto praeities paveldo atgaivos, per ilgai glūdėjusios nepelnytoje užmarštyje. Juk ši vietovė ‒ daugelio mūsų valstybei svarbių istorinių įvykių dalyvė ir liudytoja. Iki šiol jos įžemiuose glūdi tvirti mūsų valstybės kūrimosi pamatų akmenys; jos miškų ir laukų keliai, takai bei takeliai dar tebesaugo prasmingus, šio krašto žmonių atmintimi nuolat patvirtinamus knygnešių žygių pėdsakus.

02Gyvename pačiu gražiausių švenčių laukimo laikotarpiu ir kada gi kepti meduolius, jei ne laukiant Šv. Kalėdų?! Sekmadienį Briedžių bendruomenės nameliuose kvepėjo vaikyste... taip taip, vaikyste, nes čia karaliavo mūsų mažieji bendruomeniečiai. Jie dalyvavo imbierinių meduolių kepimo ir dekoravimo užsiėmime „Žiemos pasaka“. Taigi užsiėmimas prasidėjo sausainių gaminimu, po to juos dėjome į orkaitę ir... netrukus po namelius pasklido užburiantys kvapai. Na, o kol laukėme meduolių iškepant ir atvėstant, laikas visai neprailgo, nes vaikai susipažino su įvairiais muzikos instrumentais: švilpynėmis, tarškučiais, afrikietišku būgnu ir australietišku didžerido. Saulius supažindino su visais instrumentais, papasakojo apie kiekvieno instrumento atsiradimo istoriją.Vaikai grojo visais instrumentais, vadovaujami Sauliaus sudarė orkestrą ir pasklido įvairūs muzikos garsai. O kai jau meduoliai atvėso toliau sekė dekoravimo meno galimybių plėtojimas, ir gimė tikri meno šedevrai. Išmonė ir išradingumas buvo beribiai ir jaunimas galėjo dar ilgai ilgai pabūti, jei ne vėlyvas laikas ir jei rytojus nebūtų pirmadienis. Visi pabuvome vaikystėje, prie puodelio arbatos kalbėjomės apie Adventą, Kalėdų Senelį, žaidėme žaidimus, valgėme sausainius ir, deja, kaip bebūtų gaila, turėjome skirstytis. Dėkojame mūsų edukatoriams Teresėlei Vaikšnorienei už imbierinių sausainių kepimo ir dekoravimo užsiėmimą ir Sauliui Arštikaičiui už muzikos garsų edukaciją. Kaip matome mūsų bendruomenė turi tikrai puikius edukatorius, kitą kartą kviečiame ir kitus bendruomeniečius nesikuklinti ir pasidalinti savo patirtimi bei kūrybiškumu. Juk tik buvimas kartu suburia žmones ir kuria stebuklus. Visiems gražaus Stebuklo laukimo...

Dalija Černeckienė, BC pirmininkė

PB162566Janukiškių bendruomenės nariai išsiruošė į pažintinę-edukacinę ekskursiją po Dzūkijos kraštą, kurios tikslas ‒ skatinti bendruomenės narių sutelktumą, didinti jų kūrybiškumą ir saviraišką, puoselėti senolių tradicijas, paakinti domėtis etniniu Lietuvos regionų paveldu.
Kadangi į kelionę vyko nemažai stipriosios lyties atstovų, neatsispyrėme pagundai aplankyti senovinių automobilių ir motociklų muziejų „Kubilkiemis“ Marijampolėje. Tai pirmas tokio tipo muziejus Sūduvos‒Suvalkijos krašte. Senų transporto priemonių kolekcija čia kaupta ketvirtį amžiaus. Joje apsilanką tikrai atrastumėte ir Jūsų prisiminimuose išlikusius automobilius, motociklus ar senovinius rakandus. Tai unikalus ir turtingas eksponatų gausa muziejus, kuris įsikūręs senos kepyklos pastate. Visos transporto priemonės yra senesnės, nei 30-ies metų. Dauguma pagamintos Sovietų Sąjungoje. Bet yra ir retų, vienetinių vokiškų, japoniškų, amerikietiškų automobilių ir motociklų. Visi šie muziejaus eksponatai mena savo įstoriją ir atsiradimą šioje vietoje, apie kurią mums su pakilia nuotaika ir užsidegimu pasakojo pats muziejaus savininkas Kęstutis Kubilius.
Laikui spaudžiant išskubėjome Druskininkų link, į susitikimą su Viečiūnų kaimo bendruomene „Versmė“. Mus šiltai pasitiko bendruomenės atstovė Laima Ražienė, kuri papasakojo apie miestelio istoriją, atnaujintus pastatus, parką bei bendruomenės namus. Viečiūnuose kasmet organizuojamos Joninės, Žolinės, Rudenėlio šventės, Šeimos diena, Advento vakaronė, Kalėdinis bendruomenės vakaras, Užgavėnės, Atvelykio šventės. Buvo įdomu sužinoti,kokių senolių tradicijų laikosi dzūkai, švęsdami tradicines šventes. Bendruomenė organizuoja įvairius būrelius, tokius kaip aerobika, mankštos, šiaurietiškas ėjimas, meniniai užsiėmimai, tautiniai bei pramoginai šokiai. Vyksta edukacinės programos: žvakių liejimo, audimo, kalvystės ir kt. Po pažintinės ekskursijos sėdome prie bendro stalo bendruomenės namuose. Čia prisistatėme vieni kitiems, šiltai ir maloniai pabendravome. Buvome pavaišinti grikine boba (babka) ‒ dzūkų apeiginiu kepiniu ir grikių žiedų arbata. Neragauta, neregėta, o jau skanumas, mmm...

DSCN8516Vytauto Mačernio eilėmis Girėnuose prasidėjo Padėkos popietė. Juk besibaigiantys metai įpareigoja mus visus padėkoti, kam esame skolingi gerumo: mūsų rėmėjams, talkininkams, labiausiai prisidėjusiems ir visiems tiems, kurie mūsų renginius parėmė materialiai - pinigais, žvyru, fūra, kuri tapo puikia scena, ir darbu įvairiose talkose. Dėkojame ir tiems, kurie nepatingi ateiti į organizuojamus renginius, atnešdami dvasios ar kaimynystės šilumą, ar tiesiog norą pabūti draugėje. Daug gražių padėkos žodžių buvo išsakyta visiems susirinkusiems į Padėkos popietę. Su jubiliejumi pasveikinta ir pagerbta ilgametė mūsų pagalbininkė Onutė Mureikienė. Padėkų, kurias kūrė Girėnuose įsikūrusi Kūrybos studija „Virsmas“, išdalinome visą tuziną. Šventėje koncertavo Zyplių dvaro kapela ir smagiai linksmino Girėnų muzikantai. Puikiai praleidome popietę, šiltai ir nuoširdžiai pabendravome. Pasdalinę bendrystės šiluma linksmi skirstėmės į namus.
Tačiau pasiruošimas Šv. Kalėdoms nesibaigė, nes girėniškės gruodžio 8 d. rinkosi į vainikėlių gamybos popietę. Linksmai besišnekučiuodamos nė nepajutome, kaip nepaprastas grožis vis veržliau vėrėsi prieš mūsų akis. Jis savo įtaiga kūrė kalėdinę nuotaiką ir žadino nuostabiausios metų šventės laukimą. Savo patirtimi visada su mumis pasidalina Rima Mockevičienė, ačiū Jai ir visoms Girėnų moterims, kurios dažnos bendruomenės centro lankytojos.

Irena Sakalauskienė, Girėnai

Joomla templates by a4joomla