Vinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.x

03Įvairios Šakių krašto kaimų bendruomenės: vienos čia seniai istorines ar ekonomines pozicijas užėmusių miestelių gaivintojos, kitos dvarų prikėlėjos ir įkvėpėjos, įgalinusios juos tapti kultūros žiburiais, dar kitos – šiaip stambesnių gyvenviečių gyvybės palaikytojos. Tačiau visos stengiasi ir atranda, kas tai vietovei svarbiausia, koks jos praeities paveldas ir kokie šiandienos poreikiai, kuriuos galima spręsti, susibūrus į bendrystę. O tada jau kiekviena bendruomenė atskirai kuria ir lemia savo įvaizdį. Tai taip pat priklauso nuo daug ko: nuo paveldo gelmių, nuo gyventojų susitelkimo, nuo lyderių geranoriškumo, aktyvumo ir pajėgumų. Ir svarbiausia ‒ nuo bendruomenės aktyvistų noro dalyvauti savanorystės judėjime, siekiant gerųjų pokyčių savo vietovėse. Tada, esant visoms šioms prielaidoms ir dar daugeliui kitų, išvystame tai vienoje, tai kitoje vietovėje vykstačius stebuklus. O jų rajone yra nemaža gausa.
Šiandien apsistosime prie vieno išskirtinai įdomaus reiškinio, kaip beveik ištuštėjusioje vietovėje, Lepšių kaime netoli nuo Lukšių, tarsi iš po žemių išsiveržė kaimyniškos bendrystės versmė.

01Kur begyventų žmogus, ką jis beveiktų, visada ieško kito žmogaus, kad galėtų bendrauti, dalintis įspūdžiais, juk bendraudamas jauti, kad pasaulis nesibaigia ties mūsų horizontu. Liepalotų bendruomenės „Tėviškė“ nariai taip pat labai mėgsta bendrauti.
Bendraujame mes ne tik prie kavos ar arbatos puodelio, bet taip pat ir vykdami į įvairias keliones. Dar ir dabar bendruomenės nariai dalinasi įspūdžiais iš kelionės į Raudondvario dvarą. Raudondvario pilies dvaras – XVII a. pradžios Lietuvos renesanso architektūros paminklas. Dvaras stūkso nepaprastai gražiame gamtos kampelyje, Nevėžio dešiniojo kranto aukštutinėje terasoje, šalia Nevėžio ir Nemuno santakos. Dar XVI a. pab. menantis Raudondvario dvaro architektūrinis ansamblis – vienas įspūdingiausių atgimusių renesanso architektūros paminklų Lietuvoje. Didelį įspūdį paliko atsinaujine, turizmui ir visuomenės poreikiams kompleksiškai pritaikyti pastatai, sutvarkytas parkas.

Gelgaudiškio BC2018-ieji visiems Lietuvos gyventojams išliks kaip Lietuvos šimtmečio metai, pasitikti Vasario 16-ąją. Šį garbingą jubiliejų šventė visa Lietuva nuo Prezidentūros, Seimo iki mažų miestelių bendruomenių. Iškilmingai šią sukaktį paminėjo ir Gelgaudiškio bendruomenė.
Dar 2017 metais rašant projektą ,,Akimirksnių tiltais per Lietuvą“ buvo numatyta šimtmetį pasitikti pakartojant istoriją per protmūšių vakarus, skirtus tautiniam kostiumui, lietuvių kalbos kultūrai, piliakalniams. Protmūšių ciklą laimėjo mokytojų komanda ,,Puansetijos“.
Vasario 16-ajai buvo ruošiamasi iš anksto. Žaneta Pratusevičienė, Lina Uždravienė ir Danutė Aniulienė surinko 100 fotografijų, kurios atspindėtų Gelgaudiškio šimtmetį ir parengė foto drobių parodą. Kartu vyko gražiausios Gelgaudiškio fotografijos konkursas. Fotografai siuntė savo nuotraukas, o iš jų buvo išrinktos 10 geriausių ir padarytos foto drobės (autoriai G.Rinkevičius, S.Jurkšaitis, T.Vrubliauskienė, A.Repšys). Visa 20 foto drobių paroda buvo atidaryta per Vasario 16-osios minėjimą Gelgaudiškio kultūros centre. Ši paroda susilaukė gelgaudiškiečių dėmesio, visi ieškojo parodoje savo pažįstamų, prisiminė prabėgusį Lietuvos šimtmetį, aptarė, kaip per šį laikotarpį pasikeitė gimtasis miestelis, kokią įtaką jam darė istorinis laikmetis. Paskutiniai parodos stendai – tai jau spalvotų nuotraukų pasakojimas apie nepriklausomybės dešimtmečius, bendruomenės kūrimąsi, atgimusį dvarą ir naujas veiklas.

lapkricio 10Lapkričio 10 dieną Girėnų bendruomenės salėje vyko popietė „Ant baltos palangės ilgesį padėsiu“ - skirta poetei Danutei Kasperavičienei atminti ir tapytojos Birutės Kuodienės paveikslų parodos atidarymui. Šios dvi talentingos girėniškės sesės gimė Emiliavos kaime.
Į popietę susirinko nemažas būrys seserų, giminaičių, girėniškių ir svečių. Renginio dalyviai dalijosi šiltais prisiminimais ir geru žodžiu minėjo anapilin iškeliavusią D. Kasperavičienę, kaip puikią bibliotekininkę, mylėjusią knygą, gamtą ir rašiusią jautrius eilėraščius. Nors nemažai jos eilėraščių buvo spausdinami Šakių kalendoriuose, rajoninėje spaudoje, bet poetė spėjo išleisti tik vieną eilėraščių knygelę „Ant baltos palangės ilgesį padėsiu“. Iš jos eiles skaitė Šakių viešosios bibliotekos kūrėjų grupė Mėlynosios paukštės. Danutės eilėmis sukurtas dainas atliko Briedžių moterų ansamblis „Gija“, vadovė Asta Grigaitienė. Poetės kolegė bibliotekininkė Birutė Grajauskienė iš Barzdų taip pat atsivežė grupę, kuri atliko Danutės Kasperavičienės eilėmis parašytą dainą. Šiltais prisiminimais dalijosi ir kitos bibliotekininkės – Marytė Rastupkevičiūtė iš Kudirkos Naumiesčio, Algimanta Kuncaitytė iš Slavikų.
Susirinkusieji į popietę, grožėjosi savamokslės tapytojos Birutei Kuodienės paveikslais gamtos tema. Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Aurelija Papievienė ragino stoti į dailininkų bendriją „Dailius“. Daug nuoširdžių ir šiltų žodžių pasakė Augenija Kasparevičienė, meras Edgaras Pilypaitis, Girėnų bendruomenės garbės narys Juozas Bertašius, Birutė Danielienė, gausiai susirinkę giminės ir draugai.
Išsakę palinkėjimus ir įteikę spalvingas rudenines puokštes, niekas neskubėjo skirstytis. Ir toliau prie kavos puodelio netilo kalbos, prisiminimai. Taip gražiai, prasmingai ir turiningai praleista savaitgalio popietė Girėnų bendruomenėje.

Irena Šakėnienė, Girėnų BC

Joomla templates by a4joomla