Vinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.x

Apžiūrima ekspozicijų salėsLiepos 23 d. keturiasdešimt Panovių bendruomenės centro narių ir jų draugų iš Sintautų ir Kudirkos Naumiesčio leidosi į kelionę šiuo maršrutu: Šakiai - Ventė - Minijos kaimas - Rusnės sala - Šilutė - Šakiai. Sukomplektuoti keliautojų komandą pavyko nesunkiai, nes visi buvo pasiilgę kaimyniškų santykių, glaudaus tarpusavio bendravimo, pasišnekėjimų.
Bendruomeniečiai anksti ryte atvyko į Ventės ragą, labiausiai į vakarus nutolusį Šilutės rajono tašką, pusiasalį rytinėje Kuršių marių pakrantėje. Jie susipažino su Ventės rago istorija, kuri yra labai įdomi ir individuali. Pusiasalio smaigalyje kryžiuočiai 1360 m. pastatė Vinderburgo pilį ir bažnyčią. Audros ir žaibai du kartus šią bažnyčią sunaikino. Marių bangos griovė ir Vinderburgo pilį. Pilies akmenys buvo panaudoti naujos mūrinės bažnyčios statybai, tačiau bangos, audros ir toliau negailestingai griovė Ventės rago smaigalį. Apie 1700 m. sugriuvo ir mūrinė bažnyčia. 1705 m. bažnyčios griuvėsiai buvo pervežti į Kintus ir panaudoti Kintų bažnyčios statybai. Panoviečiai apžiūrėjo 1975-1986 m. rekonstruotą Ventės rago smaigalį. Rekonstrukcijos metu buvo pastatytas 250 m ilgio molas, kuris, baigiantis žiemai, atlieka ir ledlaužio funkcijas – suskaldo didžiulius ledo luitus. Visus sudomino nuo 1863 metų veikiantis švyturys. Į švyturio apžvalgos aikštelę veda seni geležiniai, papuošti originaliais ornamentais laiptai. Objektas svarbus ir kaip regykla, nuo kurios atsiveria Kuršių marios, matosi Kuršių nerija, Rusnės sala. Nuo šios aikštelės galima matyti Kuršių nerijoje už 12-13 km į pietvakarius esančią Nidą ir auksines kopas bei 8,5 km į vakarus nutolusią Preilą. Ne vienas, įlipęs į švyturio viršūnę, grožėjosi nuostabiais vaizdais. Ventės rago švyturys – valstybės saugomas technikos paminklas.

Lepšių bendruomenės pirmininkė Onutė BaltrušaitienėLepšių kaimo kraštiečių bendruomenės ataskaitinio susirinkimo pravedimas dėl pandemijos KOVID19 visuotino karantino paskelbimo buvo atidėtas iki geresnių laikų. Tačiau, laikantis saugumo reikalavimų, jis sklandžiai įvyko naujai numatytu laiku ‒ liepos mėnesį. O jį pravesti būtinai reikėjo, nes kaupėsi neatidėliojami, visada pasiryžusios ką nors nuveikti kraštiečių bendruomenės reikalai. Ir jie buvo gana rimti ir rimtai sprendžiami.
Susirinkime pateikta ir patvirtinta metinė veiklos ir revizijos ataskaita už 2019 - uosius metus.
Perrinkta bendruomenės taryba iš 13 narių.
Perrinkta Lepšių kaimo kraštiečių bendruomenės pirmininkė. Ja jau trečiai kadencijai tapo Ona Baltrušaitienė.
Susirinkimas patvirtino dešimties naujų narių priėmimą į bendruomenę.
Bendruomenėje gyvuoja tarpusavo šilumą palaikanti nuoširdi tradicija: sveikinti savo narius asmeninių jubiliejų progomis. Taigi buvo pasveikinti visi jubiliatai.
O paskui?.. O paskui prasidrėjo bendravimas prie kavos puodelio „ar prisimeni kai?..“ Tai nuoširdžiausios, vienas kito ir savojo krašto, jo žmonių pasiilgimu paženklintos valandos. Jos tokios galingos, kad Lepšių kraštiečius nuolat ilgesio ir atminties keliais suveda, sutelkia, sujungia į vieną būrį ir leidžia mintimis, širdimis, jausmais ir...padais prisiliesti prie derlingo savojo krašto molžemio bei pabuvoti vietovės atmintį saugojančios koplytėlės auros dvelksme.
Svarbiausia, kad širdyse niekada neužgestų taurūs bendrystės jausmai.

Bendruomenės pirmininkė Onutė Baltrušaitienė

Renginio dalyviaiPo ilgo karantininio laikotarpio, liepos 9 dieną, girėniškiai susirinko į paveikslų gaminimo popietę. Ta popietė buvo skirta tautodailės metams paminėti. Nešini kankorėžiais, medžių šakelėm, akmenukais, įvairiais žolynais ir kita gamtine medžiaga susirinko prie karčemos gausus būrys vaikų ir suaugusiųjų. Prigaminom daug paveikslų, kurie nuklojo karčemos sienas. Buvo puikus pasibuvimas, pabendravimas, nes kiekvienas parodė savo išmonę ir smagiai praleidę laiką, vakarop laimingi skirstėmės į namus.

Irena Sakalauskienė, Girėnų BC pirmininkė

Pasidalinimas patirtimiŠiuolaikinėje visuomenėje bendruomeniškumui skatinti skiriam labai daug dėmesio, kadangi vietos bendruomenių raida lemia demokratijos ir pilietiškumo procesus, sukuria dvasinius saitus tarp žmonių. Kaimo bendruomeninės organizacijos kuriasi siekdamos išspręsti vietos problemas, atstovauti vietos žmonių, atskirų socialinių grupių interesams, tačiau dažnai jos yra per mažos ir per silpnos, kad vienos pačios galėtų pakeisti situaciją iš esmės. Glaudus bendradarbiavimas ir partnerystės ryšių užmezgimas su kitomis rajono kaimo bendruomenėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, taip pat su vietos valdžia gali būti vienas iš būdų sustiprinti kaimo bendruomenės veiklos galimybes ir įtaką sprendžiant kaimo vietovės problemas.
Tai suprasdami, liepos 10 d. Slavikuose susirinko Sudargo, Slavikų, Kidulių seniūnijų bendruomenių centrų vadovai: Alberta Natalija Dragūnaitienė (Sudargas), Jolita Beržvinskienė (Bunikiai), Andželika Simokaitytė (Voveriai), Renata Baltrušaitienė (Slavikai), Martynas Mockevičius (Kiduliai), Grina Šnirpūnienė (Šakių BCA). Visų nuomone padėti kaimui išsivaduoti iš įvairių sunkumų gali tik aktyviai veikianti kaimo bendruomenė. Vadovai aptarė trukdžius bendruomeninei veiklai plėtoti ir pasidalino patirtimi sprendžiant juos. Susitikimo metu buvo akcentuota, kad kaimo bendruomeninių organizacijų veikloje ypač reikšmingas bendradarbiavimas su vietos valdžios institucijomis ir kitomis institucinėmis bei visuomeninėmis organizacijomis. Tačiau nereikia pamiršti, kad gaivinant kaimo tradicijas, puoselėjant gyvenamąją aplinką, apskritai aktyvinant kaimo gyventojus dalyvauti kaimo plėtros procese, ypatingas vaidmuo tenka kaimo bendruomenėms bei jų lyderiams.
Aptarta Bendruomenių dienos, kuri vyks rugpjūčio 1 d. Zypliuose programa ir bendruomenių dalyvavimas joje.
Susitikimas atskleidė, kad tokie susiėjimai ir patirčių pasidalinimas jų metu yra tikslingi ir naudingi.

BCA informacija

Pirmininkė Dalija ČerneckienėLiepos 6-ąją, kai visa Lietuva ir visi pasaulio lietuviai džiaugsmingai ir pakylėtai rinkosi giedoti Tautišką giesmę, su didžiausiu džiaugsmu ir pilietiškumo jausmu širdyse, Briedžių krašto žmonės rinkomės sodinti Stelmužės ąžuolo palikuonio Stelmužiuko, kuriam suteiktas vardas - „Tautos šimtametis ąžuolas“. Didžiuojamės ir džiaugiamės, kad šis ąžuolas oš ir po daugelio metų pavėsį duos mūsų krašto žmonėms. Po skambių dainų Šimtmečio parkelyje, kur ir buvo pasodintas ąžuoliukas, jau bendruomenės namų kiemelyje giedojome „Tautišką giesmę". Na, o vėliau dar turėjome galimybę pasitikrinti savo žinias viktorinoje „Ar pažįsti mūsų kraštą?". Ją organizavo Briedžių laisvalaikio salės organizatorė Asta Grigaitienė. Viktorinos dalyviai buvo apdovanoti prizais ir saugaus eismo kelyje priemonėmis ( iš projekto „Eismo saugumas bendruomenėse“). Juk saugumas visų - svarbiausia... Nuoširdžiai dėkoju Adomui Vaikšnorui (pristatė Tautos šimtmečio ąžuoliuko pasą), Zigmui Sederevičiui, Martynui Černeckiui, Sigitui Markevičiui, Virginijui Venskūnui, Dinarai Gudaitienei, Zitai Vinskūnienei, Sauliui Arštikaičiui ir kitiems dalyviams, prisidėjusiems prie Stelmužiuko sodinimo. Tarp jų paminėtina Briedžių laisvalaikio salės moterų vokalinis ansamblis "Gija", Briedžių laisvalaikio salės kapela „Linas“ ir jų vadovė Asta Grigaitienė. Jie džiugino gražia muzika ir skambiomis dainomis. Taip pat esame dėkingi fotografams Editai Morkevičienei, Ritai Sadauskaitei, Martynui Černeckiui, Juozui Vinskūnui, o Teresėlei Vaikšnorienei už labai skanų trispalvį šventinį tortą.

Dalija Černeckienė, Briedžių BC pirmininkė

Joomla templates by a4joomla