Šakiečiai, kaip ir daugelis Lietuvos vietovių, su nostalgija laukia šitos dienos - rudeninės Derliaus šventės. Ji visada nematomai atslenka su dar tik beprasidedančia ar jau įsibėgėjusia rudens laukų ir medžių spalvų kaita arba su liūdnai ilgesingais beišskrendančių paukščių rypavimais padangių begalybėse. Jei atžingsniuoja tvirtu žemdirbišku žingsniu, kai visi darbai nudirti, tai šeimininkiškai žvalgosi po išpurentas dirvas, pasiruošusias sušvisti nauju želmeniu, kuris saugos būsimųjų metų darliaus kodą ir gyvenimo tęsinio viltį iki kitų metų. Bet šie metai ir žemdirbiams, ir visiems duonelės valgytojams nėra tokie džiaugsmingi.
Šie metai žemdirbiams pavydėjo saulės ir šilumos, tačiau nepagailėjo lietaus, ko Lietuvos laukai nedažnai pasigenda. Tačiau nors Šakių krašto rudens šventei gamta padovanojo ramią, skaidrią ir šiltą dieną, rodos, kaip atrinktą ir išplėštą iš visa slegiančio pilkumo. O ir šventės tema buvo maloniai viliojanti, nes susieta su tuo, kas Lietuvos žmogui ypač brangu – su etnografiniu paveldu – tautine juosta ir paveldine prijuoste. Tokia miela tema išjudino ir pakėlė kūrybines bendruomenių žmonių galias ir subūrė prasmingiems ieškojimams ir veikloms. Taigi Šakiuose gėrėjomės tų ieškojimų rezultatais ir maloniu jų paveikumu.
Koks juostų, sukurtų iš gamtinių medžiagų, grožis. Jų ekspozicija nutvieskė žaliąją erdvę prieš rajono savivaldybę. Buvo išausta 12 juostų. Barzdų BC, Kudirkos Naumiesčio seniūnijos bendruomenių, Plokščių BC, Griškabūdžio seniūnijos bendruomenių, Sudargo moterų klubo, Gelgaudiškio seniūnijos, Girėnų BC, Kriūkų BC, Gerdžiūnų bendruomenės, Lekėčių bendruomenės moterų klubo, Slavikų seniūnijos BC, Janukiškių BC. Jomis visomis buvo galima iki jaudulio gėrėtis, o išskitrti, kuri gražiausia, sunku: visos nuostabios išradingumu ir išmone. Pasitelkiant gamtą, sukurti tobuli meno kūriniai. Ypač jaudinantis akcentas švytėjo miesto skvere prie zanavykės mergaitės skulptūros, skirtos lietuvių kalbai. Tai moksleivių rankomis išausta, iškaišyta juosta – taurios meilės duoklė savo gimtinei.
O Lingio parko scenoje karaliavo tautinių prijuosčių paroda. Ji taip pat nenusileido juostoms nei raštų margumu, nei idėjų originalumu ir ... šmaikštumu. Kokia čia regyklos įvairovė:
Šakių aktyvių moterų klubas – šeimininkių šokis ir prijuosčių demonstravimas;
Plokščių BC – Aš myliu Plokščius; Barzdų BC - trys viename; Slavikų seniūnijos BC - Šlipsžiurstis; Lekėčių moterų klubas - Praėjusios vasaros ilgesys; Griškabūdžio BC – Užnovietės prijuostė; Girėnų BC –Močiutės ir anūkės prijuostės; Baltrušių BC – Dvynukių prijuostės; Kidulių BC – Dvaro tarnaičių prijuostės.
Šventėje turėjo ką veikti ir jauniausi jos lankytojai su savo tėvais ar palydovais. Savivaldybės kieme – tikra gyvosios gamtos sala: čia savo ramybę demonstravo ilgakojės alpakos, puikavosi išdidūs balandžiai, vaikus ypač viliojo ožiukai iš ožiukų mokyklos, lėtapėdžiai triušiai, ir visai nelėtapėdžiai šunys...
Viliojo ir prekyba vaismedžiais ir augalais, konditerijos ir kulinarijos gaminiais, medumi, žolelių arbatų rinkiniais, šakočiais ir meduoliniais grybukais, ivairiais rankdarbiais ir dar daug kuo. Kai kurie kiemeliai praeinančius ne tik viliojo kvapų vilionėmis, bet dar ir pavaišino šventės dalyvius savo skanumynais. Žodžiu, šventėje visko buvo, rodos, visko ir užteko, nes smagiai grojo ir muzika, ir gražūs šokiai, linksmino ir jaunimo ansamblis. Miela buvo, kad Rudens šventę pagerbė Šakių rajono savivaldybės meras Edgaras Pilypaitis bei daugelis atsakingų savivaldybės darbuotojų. Prasmingai ir nuoširdžiai nuskambėjo atrankos komisijos pirmininkės Rimos Vasaitienės žodžiai, kuriais ji dėkojo šventės rengėjams už renginio estetiką, tradicijų saugojimą, lietuviškumą, už originalią idėją ir nūdienos aktualijas, už turtingą rudens spalvų paletę, už lengvą javo kelią.
Šventė - metų darbų ir jų sukurtų gėrybių apskaitos matas ir atskaitos taškas. Ji tarsi įpareigoja pasižiūrėti, kas yra aruoduose ar podėliuose ir kas žiemos lauks po sniego patalu. Taigi rūpesčių stokos nebus - tokia jau žemdirbio duona. ,,Gyvenimas nieko neduoda be darbo“ – tokią išmintį paliko Horacijus. Mums tenka ją nuolat patvirtinti savo elgesiu. Šventė buvo maloni tarpstotė nelengvų žemdirbiškų darbų pakelėje. Tepasitarnauja ji kaip praeitų darbų apibendrintoja ir kaip degiklis žygiui į naujus darbus.
Ačiū ją surengusiems, parėmusiems, pagerbusiems savo dalyvavimu!
Grina Šnirpūnienė, Šakių krašto BCA pirmininkė