Iš kur prasidėjo prasmingų veiklų versmės ištakos?
Skambus ir pretenzingas pagrindinis šios žinios pavadinimas, bet, rodosi, tikrai atitinkantis tikrovę ir nusakantis tos dienos - šių metų rugpjūčio 28-osios - nuotaiką. Kai šalies ir rajono ūkininkai dar įtemptai plušėjo laukuose ar tai skubėdami nuimti derlių nuo likusių hektarų, ar jau kultivavo ražienas, galvodami apie būsimą rudens sėją, kuri šiemet, atrodo, būsianti su rūpesčio ženklu, į džiugų susitikimą Geldgaudiškio dvare skubėjo visi rajono bendruomenių aktyvistai ir jų partneriai bei bičiuliai ir draugai. Susitikimas – tai taip pat darbų derliaus apibendrinimas ir įvertinimas. Tačiau visai kitokių: darbų, kuriems reikėjo net septynmečio, nes toks laikotarpis pagal Europos Sąjungos direktyvas, kaip kitose šalyse, taip ir Lietuvoje, buvo skirtas LEADER metodo įgyvendinimui. Šio metodo tikslas – kaimo plėtra per jai teikiamą ES paramą ir kiekvienos savivaldybės prisidėjimą. Tuo tikslu visose Lietuvos savivaldybėse buvo sukurti koordinaciniai centrai - Vietos veiklos grupės (VVG). Jos tapo pirmomis pagalbininkėmis visuose projektų rengimo ir įgyvendinimo etapuose, nes paramos kelias į Lietuvą ateina tik per strateginių projektų parengimą ir įgyvendinimą kiekvienoje konkrečioje kaimo vietovėje. Taip pat ir Šakių krašte.
O kur tokio svarbaus darino – Vietos veiklos grupės - kūrimosi pradžia? Atsakymas slypi Europos komisijos nutarime, kuriuo 1991 m. Europoje buvo paskelbta LEADER iniciatyva (skaityti - ,,Lyder" ir šis žodis yra kilęs iš prancūzų kalbos sudėtinio pavadinimo, kuris lietuviškai reiškia ,,veiksmų, skatinančių kaimo ekonomikos plėtrą, tarpusavio ryšys). Iniciatyvos atsiradimo priežastingumas slypėjo netolygiame tuometinės ES valstybių kaimo ir miesto vystymesi ir vis didėjančiame tarp jų atotrūkyje. LEADER iniciatyvos metodu buvo siekiama kaimo vietovių gyventojų aktyvinimo per bendruomenių kūrimąsi ir skirtingų tų vietovių partnerių būrimąsi į vietos veiklos grupes (VVG). Taip buvo išjudinama kiekvienos vietovės visuomenė, kuri galėjo imtis pagrindinio LEADER programos iniciatyvos siūlomo principo ,,iš apačios į viršų". Tai reiškia, kad savo vietovės vystymosi kryptis galėtų rinktis visi tos vietovės gyventojų sluoksniai per visuomenines savo bendruomenės organizacijas.
Šakiai – sveikų ambicijų kraštas
Kada šis procesas prasidėjo Lietuvoje ir Šakių krašte? Jo ištakų reiktų ieškoti paskutiniame XX a. dešimtmetyje, kai Lietuvos kaimo žmonės pradėjo ieškoti demokratiniu keliu atėjusių savo gyvenimo kaitos sprendimų. Juos jie įžiūrėjo visuomeninių organizacijų kūrime. Tačiau šis judėjimas įgavo pagreitį ir suklestėjo tik XXI a. pradžioje. Šakių rajone 2002 m. buvo užregistruotos ir pradėjo aktyviai dirbti pirmosios 3 kaimo bendruomenės. Tačiau 2003 m. jau registravosi net 14 kaimo bendruomenių, kol vėliau, ypač strategijos vykdymui peržengus į antrąją pusę, jų skaičius išaugs iki 38. Tačiau VVG susikūrimo preliudija pirmiausiai buvo Šakių bendruomenių centrų asociacijos (BCA) susikūrimas, kuris įvyko 2003-12-30 d. Jos pirmininku buvo išrinktas Mindaugas Viltrakis, bet dėl savo tiesioginio darbo specifikos šių visuomeninių pareigų greitai atsisakė. Vietoj jo buvo išrinkta Grina Šnirpūnienė, šiai visuomeninei organizacijai kantriai ir su atsidavimu tebevadovaujanti iki šiol.
Asociacijos susikūrimas skatino daugelio gerų dalykų atsiradimą - bendruomenių suartėjimą, pasidalinimą patirtimi, aktyvino per bendrus mokymus ir konsultacijas, drąsino jas rašant projektus. Žodžiu, dėjo tvirtus pamatus sekančiam svarbiam žingsniui – Vietos veiklos grupės susikūrimui. Tačiau Šakiuose tai įvyko ne iš karto, nes kai Lietuvoje prasidėjo VVG kūrimosi procesas 2004-2006 m., buvo suteikta galimybė tik 10-čiai VVG kurti bandomąsias integruotas strategijas. Į šitą skaičių pateko ir Suvalkijos regionas. Tuo metu bendrai veiklai susibūrė penkios šio regiono bendruomenių sąjungos arba asociacijos: Kalvarijos, Šakių, Kazlų Rūdos, Vilkaviškio ir Marijampolės. Jos Vilkaviškyje organizavo bendrą susitikimą. Tas susitikimas davė pradžią Suvalkijos VVG veiklai. Tačiau bendra viso regiono bendruomenių junginių santalka pasirodė neefektyvi ir griozdiška, turinti daug tarpusavio skirtybių, ir todėl pribrendo būtinybė kurti kiekviename rajone atskiras vietos veiklos grupes, kas po dar vieno bendro susitikimo buvo padaryta.
Šakiuose tai įvyko 2006 m. rugpjūčio mėn. 7 d., kai iniciatyvių zanavykų krašto žmonių grupė sušaukė steigiamąjį sisirinkimą, kurio nutarimu buvo įsteigta Šakių krašto vietos veiklos grupė. Pirmajame visuotiniame susirinkime buvo apsvarstytas ir patvirtintas grupės valdybos narių skaičius. Jį sudarė tik 4 asmenys: Elvydas Pauliukėnas išrinktss VVG pirmininku, iki tol projektų pateikimą kuravusi Danutė Jurgutienė dabar tapo strategijos parengimo vadove, Grina Šnirpūnienė ir Lina Viliūšienė – valdybos narės, atsakingos už darbą su visuomene. Visi jie dirbo visuomeniniais pagrindais. Tačiau 2006 m. rugsėjo mėn. 29 d. vėl rinkosi visuotinis Šakių krašto VVG susirinkimas ir jame patvirtintas naujas valdybos narių skaičius iš 20 asmenų bei valdybos struktūros reglamentas. Šio naujo darinio jau laukė nelengvas ir atsakingas darbas - 2007-2013 m. strategijos pagal LEADER iniciatyvos metodą parengimas. Visuomenininkams tai buvo nemažas iššūkis. Tačiau strategija, pradėta rengti 2006 m., baigta buvo 2008 m. Ją patvirtino Žemės Ūkio ministerija ir Nacionalinė mokėjimo agentūra. Jos įvertinimo balas - 89 iš 100 galimų. Taigi buvo pasiekta labai svarbi pergalė – sukurtas 2007-2013 m. strategijos pamatinis dokumentas.
Ši strategija ne tik VVG visuomenininkų sukurta. Jos kūrime aktyviai dalyvavo kaimo bendruomenės, ypač atkakliai siekiančios gerosios savo kaimų kaitos ir nuoširdžiai atlikdamos joms pavestus namų darbus. Prie tokio naujo ir dėl to neįprasto darbo daug prisidėjo konsultantai iš Žemės Ūkio universiteto. Tiesa, įgyvendinti šią strategiją ėmėsi jau kitas darbuotojų kolektyvas, kuris buvo patvirtintas jau kaip stacionarus Lietuvos žemės ūkio ministro įsakymu (2008.-10-25). Jo pirmininku buvo išrinktas Algimantas Damijonaitis, sėkmingai ir su atsidavimu nuo pradžios iki pabaigos vadovavęs visam strategijos įgyvendinimui.
Charakteringa tai, kad kiekviena vietovė, nors ir gaudama didžiulę ir brangintiną paramą - metodinę ir dalykinę - iš ES, iš Žemės ūkio mininisterijos, iš Aleksandro Stulginskio universiteto, savo krašte kuria sau individualias strategijas. Čia jau pasireiškia vietinės VVG kompetencijos ir pajėgumai, kurie, pasibaigus investiciniam lakotarpiui, bus kruopščiai analizuojami ne tik vietovės horizonte, bet ir visos Lietuvos kontekste.
Todėl į tokį analitinį renginį – investicinio projekto baigiamąją konferenciją ,,Gyvensenos kokybės gerinimas Šakių krašto vietovėse" minėtą rugpjūčio 28 –ąją dieną Gelgaudiškio dvare rinkosi ne tik Šakių krašto vietos bendruomenių atstovai, bet ir svečiai iš kitos aplinkos. Tarp jų kraštietis seimo narys Mindaugas Bastys, Panevėžio bendruomenių sąjungos pirmininkas Kazimieras Binkis su kolege, VVG ,,Nemunas" administracijos vadovas Arūnas Stasiūnas su kolege, UAB V-3 studijos atstovai Jureta ir Vidmantas Valentai iš Kauno (videofilmo ,,Šakių krašto VVG projektų akimirkos" kūrėjai), Nacionalinės mokėjimo agentūros Marijampolės teritorinio skyriaus atstovė Laura Vilkenytė, UAB ,,Pokyčių valdymas" vadovas Tomas Vasiliauskas su kolege ir taip pat visada ir visur su savo krašto žmonėmis rūpesčiais ir džiaugsmais besidalinantis Šakių rajono meras Juozas Bertašius.
Viskas labai rimta
Pagrindinė konferencijos dalis buvo viešnių specialisčių iš Žemės ūkio ministerijos pristatyti trys pranešimai:
- ,,LEADER rezultatai ir perspektyva" (pranešėja Jolanta Vaičiūniene, ŽŪM Kaimo plėtros departamento vyriausioji specialistė);
- ,,LEADER metodo įgyvendinimas Lietuvoje" (pranešėja Audronė Vinikaitė, Programos LEADER ir informavimo skyriaus specialistė);
- ,,Socialinio verslo galimybės" (pranešėja Jonė Raugalaitė, Programos LEADER ir informavimo skyriaus specialistė).
Visi pranešimai buvo inovatyviai pristatyti konferencijos visuomenei: jie buvo ypač informatyvūs, vaizdžiai paruošti ir perteikti. Bet svarbiausia – jų turinys, kuris Šakiams gėdos nedarė, o atvirkščiai: Šakių krašto bendruomenės savo investicinio laikotarpio metu per savo VVG buvo numačiusios pateikti 49 projektus, o pateikė 62 už 9 610 000 Lt. (toje sumoje apie 2 milijonai Lt. yra rajono kofinansavimo indėlis) Žinoma, paramos suma dėl to nepadidėjo, nes išaugus bendruomenių skaičiui, turimos lėšos buvo perskirstytos. Toks intensyvus per septynmetį pagal LEADER metodą paruoštos stragegijos įgyvendinimas ženkliai pakeitė ir fizinį rajono veidą, ir per skaitlingas edukacines bei kultūrines programas daugeliu šviesių proveržių išplėtė ir papildė bendruomeniečių dvasinio ir intelektualinio gyvenimo erdves.
Paskutinį pranešimą ,,Šakių krašto integruotos vietos plėtros strategijos įgyvendinimo apžvalga"pristatė Šakių krašto VVG projektų vadovė Jurgita Savickienė. Pagrindinė jos pranešimo mintis buvo džiugi, nes darbai ne tik pateisino lūkesčius, bet gerokai juos ir pralenkė. Ir tokius rezultatus lėmė krašto bendruomenių aktyvumas ir jų darnus bendradarbiavimas su savo vedliais - VVG grupe ir kitomis prie strategijos įgyvendinimo prisidėjusiomis institucijomis ar asmenimis. Prelegentė didžiavosi ir nuoširdžiai džiaugėsi savo bendruomenėmis ir savo VVG kolektyvo pastangomis, kai per pačių išsiugdytą atkaklumą buvo siekiama pergalės ir ji buvo pasiekta. Vadovė pajuokavo, kad dabar jokia strategija būsianti nebaisi, nes buvusi gera galimybė net ir iš savo klaidų mokytis. Bet klaidas visada geranoriškai padėjo šalinti Nacionalinė mokėjimo agentūra.
Tačiau dabar jau esame peržengę naujo investicinio laikotarpio slenkstį ir tuoj tuoj bus patvirtinta 2014-2020 m. strategija. Tikriausiai dėl šios priežasties nuo pat pradžios iki pabaigos konferencijos darbą susikaupusi stebėjo ir, be abejo, mintyse analizavo dar viena garbi viešnia – profesorė dr. Vilma Atkočiūnienė (Verslo ir kaimo plėtros institutas, Ekonomikos ir vadybos fakuptetas, Aleksandro Stulginskio universitetas) Ji nuošalyje nebuvo rengiant 2007-2013 m. strategiją, o dabar nuoširdžiai konsultuoja tokį pat 2014-2020 m. investicinio laikotarpio dokumentų ruošimą, todėl konferencijoje pasidžiaugė tuo, kas jau padaryta, ir pasidalino naudimgomis savo įžvalgomis ateičiai, linkėdama sėkmingai užbaigti naująją strategiją.
Tai ar viskas jau pasakyta? O! Dar ne viskas.
Visai neseniai, liepos 11-ąją, visi entuziastingai džiaugėmės žinia, kad Gelgaudiškis paskelbtas Mažąja kultūros sostine Sūduvos-Suvalkijos regione, Marijampolės apskrityje. Tai kasgi nenorėtų tokioje vietovėje pabuvoti ir visa tai pamatyti savo akimis? Tikriausiai dar ir dėl to konferencijos auditorija buvo labai skaitlinga. Tačiau konferencija - šventė turėjo daug mielų ir tik jai priklausančių niuansų: svečių ir dalyvių laukė estetiškai papuošta aplinka; pasirūpinta, kad svečiai nealktų ir netrokštų. Šventę gražiai vedė gerai žinomas kultūrinių renginių organizavimo meistras Šakių savivaldybės mero pavaduotojas Edgaras Pilypaitis. Svečiais ir dalyviais nuolat rūpinosi visa VVG tarnyba: pirmininkė Aušra Slidziauskienė ir darbuotojos Jurgita Savickienė, Alina Baltrušaitienė, Milda Žemaitienė ir Aušra Levišauskienė. O kaip toks renginys galėtų apsieiti be gražių sveikinimų ir linkėjimų žodių, be padėkos raštų ir įvertinimų, kurių – kaip ir gėlių - tiesiog gausus lietus buvo. Ir dovana pabaigai - gražus atlikėjų duetas – dainininkės ir muzikanto – apvainikavo tokio šilto bendrystės pavyzdžio dieną.
Alberta N. Dragūnaitienė