Vasara – tas laikas, kuris mūsų gyvenimą ne tik gausybe darbų užgriūva, bet ir džiugina atostogų ar savaitgalių malonumais, skatindamas žingeidumą, viliodamas ieškoti ir plėsti pažinimo ribas. Žmogus juk nori ir siekia gyventi taip, kad kiekvieno rytojus savo veiklomis ir patirtimis būtų turtingesnis, prasmingesnis už jau praeitin nuėjusią dieną. Vasara tam – puikus laikas ir fiziškai, ir emociškai. Žinoma, jeigu jos džiaugsmams ir šviesai atveriame sielą.
Į prasmingų atradimų paieškas ankstyvą rugpjūčio 1 d. rytą patraukė gražus būrys Šakių bendruomenių centrų asociacijos narių ir jų rėmėjų, iš viso 45 žmonės. Kelionės tikslas – aplankyti, sako, labiausiai sutvarkytą Baltijos šalių miestą – Venspilį, kuris dar vadinamas žydinčiu miestu. Laukė malonus pasivaikščiojimas Uosto gatvės promenada ir 45 min. pasiplaukiojimas turistiniu laivu ,,Hercogs Jakobs" Ventos upe iki jūros vartų. Plaukiodami galėjome apžvelgti Venspilį nuo vandens ir apžiūrėti senųjų latvių ir lyvių namus, pirteles, klėtis. Jarmalos parke stebėjomės inkarų kolekcija.
Po pietų apžiūrėjome Venspilyje stovinčią seniausią viduramžių tvirtovę – Livonijos ordino pilį (13 a.), kuri yra beveik nepakitus nuo tų laikų, kai žauri grėsmė iš jos kilo ir Lietuvai. Toliau – lankymasis Rotušės aikštėje – miesto širdyje. Žingeidavome aplankyti ir turgaus aikštę, kuri taip pat yra išsaugojusi savo istorinį pavidalą. Gėrėjomės varpų laikrodžio bokštu, kuris skambina kiekvieną valandą. Dar vienas stebuklas – turgaus aikštėje saulės laikrodžio funkcijas atliekantis šulinys. Žinoma, tik tada, kai šviečia saulė. Tradiciškai kasmet Venspilio svečius džiugina augalų žydėjimo maratonas, kurio įvairiapusiška išraiška apglėbtas visas miestas: parkai, aikštės ir gatvių kampai. Pirmąjį rugpjūčio šeštadienį, miesto gimimo dieną, žieduose skęsta beveik visa Ostas gatvės promenada, nes miesto puošmenas papildo Tarptautinis gėlių kilimų festivalis.
Dar žvalgėmės ir po kitas miesto įžymybes: mus domino Saulės laiveliai, Girnų akmuo, Laivų stebėtojas. Išvykus iš Venspilio, mūsų laukė sustojimas prie Ventos upės, prie plačiausio Europoje - 249 m. pločio – krioklio. Taip pat prie Kuldygos simboliu tapusio seniausio raudonų plytų tilto. Ši vietovė yra senoji kuršių sostinė. Ji pagarbiai vadinama Latvijos Venecija, nes tokį įspūdį sudaro palei Aukštupytės krantus sustatyti mediniai pastatai. Aplankėme ir šalia Kudygos esančius Riežupės urvus ir apžiūrėjome pačią Kuldygą.
Turtinga buvo diena, padovanojusi daug reginių ir emocijų. Turtinga gražia ir šilta visą keliaujančiųjų kolektyvą gobusia bendrystės aura. Šių ekskursantų tarpe buvo nemažai jaunų žmonių ir tokių, kurie bendruomeninėj kelionėj dalyvavo pirmą kartą, tačiau tai nemenkino kelionės žavesio, nes visus autobuse greitai įtraukė ir nebepaleido smagūs žaidimai, vienas už kitą linksmiau ,,skeliami" juokeliai ir anekdotai ir veržliai skambančios dainos. O po tokių atrakcijų buvo renkami, skelbiami bei apdovanojami ,,laureatai". Nuobodžiauti tikrai nebuvo kada ir ilgos dienos nuovargis niekam nė motais. Ne už kalnų - ir ruduo, tačiau per tokią gražią vasaros dieną sukaupta energija, tikriausiai, kelionės dalyviams padės išblaškyti rudeninės nostalgijos pilkumą ir sutvirtins kūrybines galias.
Eduardas Dragūnaitis, Sudargo BC
