,, Patirtis – tai amžina gyvenimo mokykla."J.V. Gėtė

Balandžio 24 d. Lietuvos bendruomenių sąjunga, Vietos veiklos grupių tinklas ir Aleksandro Stulginskio universitetas Kauno rajone, Akademijoje, Aleksandro Stulginskio universiteto rūmuose, sušaukė Lietuvos kaimo parlamento II-ąją sesiją. Sesijos tikslas – suburti kaimo bendruomenių, kaimo organizacijų, vietos ir nacionalinės valdžios atstovus draugėn ir kartu analizuojant tai, kas jau pasiekta, brėžti gaires ateičiai. Brėžti, remiantis kitų šalių pavyzdžiais ir savo nors ir neilga patirtimi. Pažangiose Europos valstybėse Kaimo parlamentas nėra naujas dalykas. Tarkim, mūsų kaimyninėje Švedijoje jis gyvuoja jau apie 20 metų. Lietuvoje – tik vienerius. Pirmoji, steigiamoji jo sesija įvyko lygiai prieš metus. Prisimenant naujo forumo kūrimosi pradžią, negalima pamiršti kai kurios visuomenės dalies įvairiausių skeptiškų svarstymų, kad atsiras dar vienas neaiškus darinys, kad tai tik tuščias politikavimas ir panašiai. Tačiau tose valstybėse, kur šis darinys – jau ne naujokas, gyvenimo faktai tvirtina kitaip. Šios veiklos patirčių turime iš ko mokytis, ir tam patraukliausios mūsų kaimynės - Švedija, Estija.

,,Lietuvos kaimo parlamento tikslas – sutelkti Lietuvos kaimo balsą ir apsispręsti, kur link Lietuvos kaimas turi eiti, koks jis turi būti. " – tokie žodžiai skambėjo kvietime į antrąją Lietuvos kaimo parlamento sesiją. Todėl į kvietimo šaukinį ,,KARTU KURIAME LIETUVOS KAIMO ATEITĮ!" atsiliepė tikrai įspūdingas suinteresuotųjų skaičius: susirinko kaimo organizacijų ir nacionalinės valdžios atstovai. Atvyko po 3 delegatus iš 42 Lietuvos rajonų. II-ajai Lietuvos kaimo parlamento sesijai dėmesio tikrai mepašykštėjo aukšti valdžios , mokslo, visuomenės atstovai ir toks reiškinys kalba apie tai, kad kaimas žengia į savo renesanso fazę. Tai patvirtina ir valstybininkų juo domėjimasis. Sesijos darbe dalyvavo apie 10 LR seimo narių ir t.sk. net 50 % LR Seimo kamo reikalų komiteto narių, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys Albinas Mitrulevičius, Aleksandro Stulginskio universiteto rektorius prof. dr. Antanas Maziliauskas, širdingai pasveikinęs visą forumo publiką, gausus svečių būrys iš Švedijos.

Solidus sesijos darbo pamatas buvo 8 prelegentų ir jų skaitomų pranešimų skaičius bei našus darbas grupėse II-oje sesijos dalyje.
Kap ir dera, antrąją Kaimo parlamento sesiją pradėjo šio forumo įkūrėja Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Guoda Burokienė. Jos pranešimas ,,Pirmojo kaimo parlamento pasiekti rezultatai" buvo skirtas per metus nuveiktų darbų aptarimui ir gairių ateičiai numatymui, nes ,,dirbdami kartu, galime judėti ir kurti geresnį kaimą" (G.B.).Prelegentė, aptardama nors ir neilgą pernykščio Kaimo parlamento paskleistų idėjų laikotarpį, įtikinamai parodė jų integralų veiksmingumą mūsų šalies gyvenime, akcentuodama ir tą sritį, kurioje savo veržlią drąsą rodo jaunimas. Prelegentės nuomone, dabartiniam kaimui yra aktualus socialinės infrastruktūros vystymas ir per tai – trūkstamų darbo vietų kūrimas bei paramos kaimui klausimai. ,,Norint pradėti verslą, kurti šeimą, auginti vaikus, reikalinga išplėtota infrastruktūra: keliai, darželiai, mokyklos, o jų šiuo metu trūksta. Nėra patrauklių darbo vietų, ką jau kalbėti apie kompleksus, prie kurių pratę jauni žmonės." (G.B.) Ji kalbėjo ir apie kitas spręstinas problemas, kurių kaime susikaupę nemažai.
Auditorija ypač laukė LR Žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės pranešimo, iš kurio tikėjosi labiau apibendrintos Lietuvos kaimo ateities vizijos, ir ministrė tą viziją aptarė. Ji kalbėjo, kad: ,,Išsikėlėme sau tikslus toliau modernizuoti ir plėtoti Lietuvos kaimą. Turime jį keisti ir paversti tokiu, kur būtų gera gyventi visiems. Ypač noriu pabrėžti, kad svarbu orientuotis į jauną žmogų, kad jis norėtų grįžti ir kurti čia savo gyvenimą. Visi kartu auginkime savo kraštą. Dalindamiesi iš kartos į kartą perduodamomis ūkininkavimo tradicijomis, patenkinsime kokybiškų žemės ūkio ir maisto produkų paklausą vietos rinkoje ir užtikrinsime eksporto plėtrą. Stiprindami žemės ūkio gamybos bazę ir plėtodami infrastruktūrą, kartu padidinsime kaimo gyventojų gerovę."
Įdomus, tyrimais paremtas Aleksandro Stulginskio universiteto profesorės dr. Vilmos Atkočiūnienės pranešimas ,,Lietuvos kaimo socialinės infrastruktūros vystymo scenarijai". Apibendrindama visos Lietuvos socialinės infrastruktūros vystymo tyrimų duomenis, prelegentė pastebėjo, kad šios srities lyderis - Marijampolės rajonas.
Lietuvos agrarinių mokslų instituto mokslininkių dr. Rasos Melnikienės ir dr. Dalios Vadickienės pranešime buvo analizuojama ,,Kodėl kaimo vystymo politikai būtinas regioninis požiūris". Pasak šio pranešimo, visa Lietuva yra kaimas. Jeigu norima tolygaus rajono gyventojų lygio pasiskirstymo, turime pasiekti, kad į kaimą atenančios lėšos nusėstų ne tik rajonų centruose, bet lygia dalimi pasklistų ir jų kaimiškose teritorijose.
Mecenato Ramūno Karbauskio, Motiejaus Valančiaus švietėjiškų idėjų propaguotojo ir tęsėjo, pranešimas ,,Mažosios Lietuvos Kultūros sostinės" skambėjo kuo ryškesniais kultūros į kaimą spiduliavimo siekiais, kam pavyzdžiu galėtų būti Naisiai.
Europos Ekonominių ir Socialinių reikalų komiteto narys Mindaugas Maciulevičius pastebėjo, kad Lietuvos kaimo bendruomenėms trūksta postūmio, entuziazmo ir kryptingo darbo bei visų suvienytų bendrų pastangų kaimui padėti atrasti ir vystyti tiokius verslus, kuriems būtų ir žaliavos šalia, ir darbo jėga čia pat, ir rinka netoli.
Jaunųjų profesionalų programos (JPP) ,,Kurk Lietuvai" projektų vadovas Eimantas Matulaitis savo pranešime ,,Vietos bendruomenių verslo paramos tinklai – nauja galimybė" papasakojo , kad jaunimo sambūris tiesiog apvažiavo Lietuvą ir sugrįžęs sukūrė modelį - programą, kaip galima panaudoti profesinio tobulinimo ir gerosios užsienio praktikos pritaikymą Lietuvoje. Ir kaip šiuo metu tai vyksta.
Paskutinio pranešimo tema - ,,Socialinis verslas". Jį pristato Ariane Rodert, viešnia iš Švedijos, EESRK narė, socialinio verslo ekspertė. Ji pasidalino visomis jai žinomomis socialinio verslo ES praktikomis kaimiškose vietovėse. Jaunimas iš Švedijos kaimo parlamento savo pamąstymais ir pastebėjimais skatino parlamento dalyvius ieškoti visų įmanomų galimybių, kad Lietuvos kaimas būtų patrauklus ir pajėgus, ir išlaikyti kaime , ir į jį susigrąžinti jaunas pajėgas.
Toliau sesijos darbas vyko 4 grupėse:

• Bendruomeniškumo ugdymas;
• Jaunimas kaime: užimtimas, apgyvendinimas ir kt.;
• Socialinis verslumas kaimo bendruomenėse;
• Socialinės infrastruktūros gerinimas ir atskirties mažinimas.

Sesijos darbas baigėsi pavakariais rezultatų apibendrinimu ir rezoliucijos tezių apsvarstymu. Taigi nužengtas dar vienas gražiai apmąstytas žingsnis į tolimesnį Lietuvos kaimo plėtros etapą. Kad šiais metais žengtas žingsnis yra daug tvirtesnis ir platesnis, liudija visa Lietuvos kaimo parlamento II-osios sesijos medžiaga. Puiku, kad toks forumas susikūrė, ir kaip matosi, greitai stiprėja Lietuvoje, remiamas politikų, mokslo ir visuomenės. Žodis ,,parlamentas" yra kilęs iš prancūzų kalbos žodžio ,,parler" – kalbėti. Viena iš kelių šio žodžio reikšmių skamba taip: parlamentas – įstatymų leidimo ir svarbiausias tautos atstovavimo organas, kartais ir aukščiausias valstybės valdžios organas. Išvada: Lietuvos kaimo parlamentas – aukščiausias mūsų kaimo balsas. Džiugu, kad jis girdimas.

Šakių BCA informacija