Ar tokį šio straipsnio pavadinimą rikėtų laikyti tik retorine kalbos figūra, ar teiginiu, dėl kurio reikia rimtai susimąstyti? Šiuo laiku prasideda naujas investicinis regioninės plėtros etapas 2014-2020 metams, todėl pagrįstai kyla klausimas, ko iš to laikotarpio tikėtis ir laukti visiems, o ypač kaimiškiems rajonams, jų mažiems miesteliams, gyvenvietėms. Tikrą nerimą kelia besiformuojantis požiūris, kai kalbama apie tikslines teritorijas, kuriose bus koncentruojamos investicinės lėšos. Atrodo, kad yra grėsmė, jog mažieji demografiniai vienetai gali likti už borto, nes kalbama apie tokius gyventojų skaičius, kurių tikrai neturi mažieji Lietuvos, tame tarpe ir Šakių rajono miesteliai. Problema dar ir ta, kad šiandieninis kaimas gyvena atskirtyje ir mažai tegali lemti savo gyvenimą. Jis nerenka nei savo rajono, nei savo seniūnijos vadovo. Jam tai primetama. Rajonuose tvarkosi kolegialius valdžios vienetas – taryba ir čia saugikliai sudėlioti. Seniūnijose tokių nėra, tai nėra nei savivaldos, o tik administravimas. Šitaip iš žmonių išgujamas iniciatyvumas ir tikėjimas, kad kiekvienas individas yra svarbus ir reikšmingas. Kad jis yra pilietis. Todėl pastaruoju laiku ir kyla Lietuvoje dar negirdėta, bet Europoje jau plačiai žinoma ir daug kur įgyvendinta ar įgyvendinama idėja – kuriamas Kaimo parlamentas.
Apie tai vasario mėn. 27 d. rajono centre į bendrą diskusiją buvo susirinkę pasikalbėti Šakių rajono Bendruomenių centrų atstovai. Diskusijos svečiai – Guoda Burokienė, Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos vadovė, ir Mindaugas Maciulevičius, Europos ekonominių ir socialinių reikalų komiteto narys. Klausimą pristatė Guoda Burokienė. Ji plačiai apžvelgė numatomo darinio – Kaimo parlamento veiklos diapozoną ir iš to kilsiančią naudą.
Kodėl Kaimo parlamentas? ( G.Burokienė )
Kaimo Parlamentas (KP) atskleidžia kaimo judėjimą, kaip svarbų pilietinės visuomenės ir socialinės ekonomikos veikėją, įtakojantį vietos plėtrą. KP sukuria platformą, kurioje keičiamasi idėjomis, patirtimi tarp nacionalinių kaimo judėjimo dalyvių ir tinklų. KP įtakoja kaimo ir vietos plėtros politiką, padeda praktiškai įgyvendinti kaimo plėtros programas. Kaimo parlamentas suburia drauge bendruomenių atstovus, kaimo organizacijas, vietos ir nacionalinės valdžios atstovus su vienu tikslu: aptarti iškilusias kaimo plėtros problemas ir rasti joms sprendimus.
Kas yra kaimų judėjimas?
Kaimų judejimai egzistuoja daugelyje Europos šalių. Jie atstovauja daug vietos bendruomenių, kurios stengiasi kurti savo kaimiškasias teritorijas. Jie padeda sustiprinti veiklą ir išreikšti savo norus vietos, nacionaliniu ir Europos lygmenimis.
Labai svarbu pažymėti, jog KP neatstovauja jokiai politiniai jėgai.
Europoje kaimo bendruomenių judėjimai stiprėja. Kai kuriose šalyse kaimo judėjimai susikūrė neseniai, kitose jie veikia jau daug metų. Visoje Europoje kaimai susiduria su panašiomis probelemomis: socialiniai pokyčiai ir ekonominės problemos. Norint jų išvengti, reikia ieškoti naujų sprendimų.Bendri iššūkiai priverčia sukurti platformą, kur bendruomenininkai susitinka su sprendimus priimančiais asmenims. Tai kaimo parlamento kilmė. Šie iššūkiai skiriasi, tačiau esmė visur išlieka ta pati: mažų ir dažnai izoliuotų bendruomenių palaikymas, kova su centralizacija, urbanizacija, migracija, užimtumo bei paslaugų sferos aktyvinimas .
Švedijos kaimo Parlamento veiklos sekmė, paskatino daugelį šalių sekti ir organizuoti savo kaimo parlamentus. Tai savo ruožtu paskatino Lietuvos kaimo Parlamento idėją, kurioje iškelti vietos plėtros uždaviniai Lietuvos lygmenyje. Tai sudaro galimybę išreikšti pilietinės visuomenės nuomonę dalintis bendra patirtimi ir daryti įtaką politikai konstruktyviu būdu, remiantis mūsų pačių patirtimi.
Pirmasis Lietuvos kaimo parlamentas
Pirmojo Lietuvos kaimo parlamento tikslas - sutelkti Lietuvos kaimo balsą ir apsispręsti, kur link Lietuvos kaimas turi eiti, koks jis turi būti. Tai yra visų mūsų bendras sprendimas ir bendras darbas! Tik kartu mes galime kurti Lietuvos kaimo ateitį!
2014 m. balandžio 11 d. Aleksandro Stulginskio universitete šaukiamas pirmasis Lietuvos kaimo parlamentas. Trys kiekvieno rajono deleguoti atstovai išsakys savo rajono kaimo žmonių valią ir pasiūlys sprendimus, kur link turim kreipti savo mintis ir darbus, kad Lietuvos kaime būtų gera gyventi. Štai toks buvo numatomo naujo darinio pristatymas. Tačiau diskusija neišsivystė. Gal dėl laiko stokos, gal dėl klausytojų nesupratimo. Pagrindinis akcentas buvo tik Kaimo parlamento reikalingumas. Tačiau jis negali atsirasti iš niekur. Jo poreikis turėtų kilti nuo pačių apačių, t.y. nuo kaimo bendruomenių. Kokiais integruotos veiklos laipteliais turėtų ši organizacija kilti iki aukščiausio savo valdymo organo – suvažiavimo ? Kad jis įgytų kokią nors juridinę ar visuomeninę teisėtumo galią, reikalingi jo veiklą reglamentuojantys dokumentai. Ar jau tokie ruošiami ir ar bus svarstomi? Kokios bus jo kompetencijos? Diskusijai klausimų būtų daugybė, tik derėtų sukurti veiklų diskusijų klubą, nes kitaip geri ketinimai gali nepasiekti jokio tikslo. O Lietuvos kaimas tikrai turi ką pasakyti ir jam svarbu būti išgirstam. Svarbu turėtų būti visiems išgirsti kaimą, nes jis permainingais istoriniais laikotarpiais ne vieną kartą gelbėjo mūsų tautą.
BCA informacija