Visai nesemiai, gandrams ant savo sparnų beišnešant vasarą, kalbėjom apie spalvingos rudens šventės laukimą, tai yra – godojome apie tai, kaip praskaidrinsim beužgulantį rudens pilkumą vasaros, suteikusios mums tiek gėrybių, priminimu ir prisiminimu. Tačiau pilkumui rugsėjo 27 d., kai Šakiuose, zanavykų sostinėje , šurmuliavo Derliaus šventė, vietos nebuvo palikta nė truputėlio. Net ir gamta tuo pasirūpino: Juozo Lingio parko medžiai stovėjo išdidžiai apsiskleidę žaliomis, dar beveik visai ryškiaspalvių potėpių neišmargintomis skaromis ir tarsi suglumę ir nustebę žvelgė į visą parko aplinką – iš kur čia tiek margumyno, tiek spalvų atsirado?!
O to margumyno tikrai būta. Nesuskaičiuosi, kiek ir ko.

Rugsėjo orai, atrodė, nelabai skubės išvaikyti ryto drėgmę, todėl kai parko ir savivaldybės sodybos teritorijoje prasidėjo vienadienio poilsio ir pramogų miestelio įkurtuvės, rasą nuo pievelių įkurtuvių dalyviams reikėjo dar savomis kojomis nupurtyti. Bet kur tau! Į tokią smulkmeną niekas nekreipė dėmesio. Nes ,, ne verkt, bet linksmintis visi susirinko '', kaip K.Doelaičio ,,Pavasario linksmybėse", ir kiemeliai greitai dygo ir augo, kiekvienas tik jam vienam būdinga išraiška pasipuikuodamas. O Derliaus šventės pavadinimas ,,RATAS", atėjęs iš ,,Rudens gėrybių", ,,ant ašies braškėdams" nesisuko sunkiai ir ,,žemes bjaurias išplėšdamas ne'teskino šmotais" (K.D.). Mat šis ruduo – ne tik auksinis, bet ir aukso kainos vertas už savo grožį, už žemdirbiams suteiktą galimybę nuimti ir sutvarkyti visa, kas per vasarą gražiai užderėjo. Už galimybę į gerai paruoštą dirvą paberti naują grūdą, savo gemalėlyje nešantį būsimųjų metų derliaus laukimo viltį.
Ratas! Talpią jo apmąstymo idėją pasiūlė pagrindinė šios šventės rengimo scenarijaus autorė vicemerė Rima Rauktienė: Vežimo, Laiko, Gyvenimo, Metų, Saulės, Pradžios, Visatos ratas... Toks talpus, kaip Kristijono Donelaičio ,,Metų" ratas. Ir ratai šventėje įsisuko. Visokių dydžių ir iš visokių medžiagų sukonstruoti. Akį traukiantys, mintį žadinantys. Jie ar kiemelius puošė, ar puikavosi ekspozicijai skirtoje erdvėje. Visur judėjimas. Judjimas ratu, nes viską norėjosi apeiti, pasidairyti ir pamatyti, arba kokią lauktuvę ar šventės priminimą įsigyti ir namo parsinešti. Gyvą spalvingos ir nuotaikingoa šventės paliudijimą.
Liudyti buvo ką!
Programa kaip kaleidoskopas. Čia Šakių kultūros centro pučiamųjų orkestras smagiai trenkia, rodos, nuo žemės pakeltų; čia ,,Žiburio" gimnazijos dramos studijos jaunimas žavi savo dramine kompozicija. Po tokios nuotaikingos įžangos – apdovanojimai. Labiausiai nusipelniusiems, pasmingiausiai savo darbų ratą ridenusiems per savo gyvenimo kelionę. Čia pagerbiami gražiausių sodybų savininkai ir ūkininkai – žemdirbiško mūsų krašto pasididžiavimas. Neužmiršti ir bendruomeninio judėjimo vedliai ir koordinatoriai: šiais metai savo gyvavimo dešimtmetį mininčios Šakių krašto bendruomenių centrų asociacijos pirmininkė Grinutė Šnirpūnienė ir mero padėjėjas Rimantas Valiukas. Jų asmenyje pagerbtos ir visos rajono bendruomenės, kūrybingai besidarbuojančios gražinant zanavykų žemės veidą.
Apdovanotuosius pargerbia Girėnų pagyvenusių laudiškų šokių atlikėjų gruopė. O po jos - scenoje kolektyvas keičia kolektyvą: pirmoji koncertuoja grupė ,,Trio Largo" iš Panevėžio, po jos – visada smagios liepsnos pilna Slavikų kaimo kapela; po to jaunyste spindinti šokių grupė ,,Pynė" ir solidumu dvelkianti Liepalotų kaimo kapela. Šią skambiąją ir trankiąją šventės dalį vainikuoja kapelija ,,Mingė" iš Žemaitijos. Ji šakiečiams dar artima ir tuo, kad jos muzikantų tarpe yra ir vienas šakietis – Nerijus Bastys, vaikinas, neužmirštantis savo krašto ir su meile į jį sugrįžtantis.
Tačiau dieninėje šventės dalyje – dar ne viskas. Mat rengėjų buvo pasiūlyta šią šventę praturtinti ypač turtingo mūsų prokartų etninio paveldo elementais: kiek galima plačiau atverti kraičių spintas ir atkelti skrynių dangčius ( jei kas turi tokius turtus dar išsaugojęs ) ir iš ten iškelti senovines skaras, skareles - tą didįjį moterų puošybos aksesuarą. Tai puikiai pavyko ir skarų šou tiesiog šventei suteikė puikų akcentą. Kūrybingų dalyvių šiame pasirodyme buvo net grupinių, tai Šakių veiklių moterų klubas ir Lukšių seniūnijos moterys.
Kitas svarbus šventės akcentas – to universalaus rato, riedančio per mūsų gyvenimus, meniškas pristatymas. Nemažai jų buvo į šventę atridenta, net 39. Iš jų 18 priklausė švietimiečiams, likusieji – bendruomenėms. O kokia jų įvairovė ir išmonė, kalbanti apie zanavykų kūrybingumą ir dvasingumą. Visų akis ypač traukė didžiulis, 26 m. skersmens ratas, atriedėjęs į krepšinio aikštelę. Ir jo kompozicija, ir medžiagos , iš kurių jis padarytas, tiesiog kalba, kad laukai savo gėrybes jau atidavė ir šios visos sutvarkytos, supakuotos lengvins beužgriūsiančią žiemos rūpesčių naštą. Minimas ratas – žmonių bendrystės kūrinys: tai Šakių miškų urėdijos, ūkininko Ramūno Kauno, savivaldybės vyrų bei moterų klubo triūso bendras rezultatas.
Visko šventėje buvo – akiai, sielai, gomuriui. Nes seniūnijų kiemeliuose darbas visą laiką virte virė. Ir perkeltine, ir tiesiogine prasme. Kur karšta sriuba garavo, kur šašlykai skleidė kvapus, kur dar kas nors ir dar kas nors. O kiemelių tradicija per masines šventes tiesiog jau yra jaukia būtinybe tapusi - šiais metais tarp daugelio kitų puikavosi net žurnalistų būstelis, ir tai visuomenę pradžiugino. Be to ilgai tylėjęs pats mūsų rajono centras dabar jau susibūrė į Šakiečių bendruomenės centrą ir atrodo, kad jis pasiryžęs būti aktyvus visose BC veiklose. O tų veiklų vien tik šiame renginyje – visas net neišvardinsi. Tarkim, svarbus tokį renginį lydintis atributas - jį papildanti atitinkama prekyba, kurios turinį sudaro bižuterijos dirbiniai ir kvepalai, maisto produktai ir alus, žolelės, medus ir konditerija, kurios buvo nemaža įvairovė. Žodžiu, diena buvo turtinga įspūdžiais ir nauda, kol atėjo vakaras.
O vakare – lazerių šou ant Šakių ežero. Nuostabus tai buvo reginys, kai padangėje staiga sušvyti šventės simbolis – ratas, arba Šakių herbas, arba kiekvienam visada mieli varpų siluetai... Publikos gausa tiek dieną, tiek vakare parodė, kaip žmonėms reikia renginių. Gerų, įspūdingų. Jie ne pinigais matuojami, o dvasia, nors, žinoma, apie pinigus taip pat visada privaloma galvoti, todėl ir lazeriai neilgai žaidė padangėje. Tačiau naktis buvo dar tik beįsibgėjanti ir jaunimo, kurio šventėje buvo tiek daug, laukė smagi diskoteka po žvaigždžių skaros priedanga.
Šventės ateina ir praeina. Mokslininkai mano, kad net ne patys renginiai būna svarbiausi, o pasirengimas jiems. Jis užtrunka ilgoką laiko tarpą ir žmones tarpusavy perpina įvairiu bendravimu, prisilytėjimu prie vienas kito. O kas gali būti geriau už ir bendrystės palaimą? Šventės tapsmas tik apibendrina visa tai. Jis yra tas žmonių bendrystės pajėgomis sukurtas šilumos šaltinis, kuris ilgai šildys ir po šventės.

BCA informacija