Gerdžiūnų bendruomenė prisidėjo prie Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuras organizuojamos komunikacijos kampanijos „Draugystė šildo labiau nei megztinis“ ir tapo iniciatyvos „Pakviesk kaimyną ukrainietį pusryčių!“ akcijos dalimi.
Karo pabėgėliai ukrainiečiai Lietuvoje gyvena jau antrus metus, čia ne tik laukia karo pabaigos, tačiau integruojasi, kuria verslus ir darbo vietas, pradeda arba mokosi lietuvių kalbos ir dažnai yra tiesiog puikūs kaimynai, kuriems reikia mūsų draugystės.
Gerdžiūnų bendruomenės teritorijoje gyvena Liubos Larionovos ir Tatianos Larionovos šeimos.
Moterys gyveno Mariupolyje, kuris dabar yra užimtas ir bandoma ten apgyvendinti kuo daugiau rusijos piliečių. Gyveno, statėsi namus, dirbo mėgiamus darbus, leido vaikus į mokyklas – tiesiog džiaugėsi gyvenimu. Dabar viso šito nebeliko. Namai užimto okupantų, butai subomborduoti.
Susitikimas buvo šiltas, jaukus ir jautrus. Ukrainietės vienbalsiu tvirtino, kad Šakiai yra gražus, jaukus ir gyventi patogus miestas, kad žmonės čia draugiški ir nuoširdūs. Tačiau su grauduliu balse, sakė norinčos grįžti namo ir laukiantys dienos kai bus galima tą padaryti.
Sunkumų būta įvairių, o priežastys taip pat neaiškios. Buvo susidurta su sunkumais ieškant darbo grožio paslaugų srityje. Daugelis pažadėdavo, o po to atsakydavo nuomotis patalpas. Bet Tatiana labai ryžtinga ir drąsi moteris, rankų nenuleido ir beveik kasdien iš Ilguvos. k. vykdavo į Kauną teikti grožio paslaugų. Dabar jau pavyko darbo vietą gauti Šakiuose. Liuba – senjorė, tvarkosi namuose. Turi triušių, daržą ir užsiaugina savo šeimai daržovių, prižiūri vištas. Tatianos dukra Kristina lanko Lukšių V. Grybo gimnaziją, o po pamokų vyksta į meno mokykla ir mokosi piešti. Moterys mokosi lietuvių kalbos. Mūsų susitikimas vyko antroje dienos pusėje, kaip daugelis pasakytų „Vėlyvi pusryčiai“, bet už tat Tatiana mus vaišino ukrainietiškais barščiais. Mes taip pat negalėjome nusileisti ir parodėme savo išradingumą išsikepdami kugelį (šeimininkė Jūratė Bataitienė).
Nuo pat pradžių užsimezgė nuoširdus ryšys ir bendravimas. Supratome, kad mus vienija daug bendrumų, tačiau labiausiai – drąsa kovoti už laisvę.
Noriu padėkoti visiems prisidėjusiems prie šios iniciatyvos: Gailutei Matulaitienei, Aldonai Kibidienei, Jūratei Bataitienei, Onutei Rakauskienei, Marijai Kumštaitienei, Linai Kulikauskienei, Linai Vasiliauskienei, Šakių viešosios bibliotekos Gerdžiūnų padaliniui.
Tegul Draugystė šildo labiau nei megztinis.
Loreta Balsienė, Gerdžiūnų bendruomenės pirmininkė
