Šakių rajono bendruomenių centrų asociacija (BCA) kasmet organizuoja aktyviausių bendruomenių narių išvykas, skirtas stiprinti tarpusavio ryšius, dalytis patirtimi, lankyti kultūros objektus, semtis žinių ir atrasti naujų idėjų bendruomenių veiklai. Tokios kelionės skatina bendravimą ir bendradarbiavimą, nes neformalioje aplinkoje lengviau dalytis gerąja patirtimi, kalbėtis apie nesėkmes bei iššūkius. O kartais tiesiog norisi trumpam sustoti, atitrūkti nuo kasdienybės, pabūti kartu, pasidžiaugti bendryste ir atrasti dar nepažintas Lietuvos ar kitų šalių vietas.
Būtent tokį sumanymą puoselėjo Šakių BCA taryba. Ankstyvą spalio 17-osios rytą 42 keliautojų grupė, vedama smalsumo ir noro pasimokyti vieniems iš kitų, išvyko į dviejų dienų pažintinę kelionę po Latviją.
Pirmoji mūsų stotelė – Mežuotnės pilis, pastatyta 1797–1802 metais. Iš profesionalios gidės Jūratės sužinojome, kad tai viena gražiausių klasicizmo pilių Latvijoje. Ją Rusijos imperatorienė Jekaterina II padovanojo savo anūkų guvernantei kunigaikštienei fon Lyven. Grožėjomės angliškojo stiliaus natūralaus kraštovaizdžio parku, o drąsesnieji išbandė ir judrųjį „beždžionių tiltą“.
Toliau vykome į Olainės rajone įsikūrusį ūkį „Česnakų pasaulis“. Mus svetingai pasitiko šeimininkų pora. Šeimininkė nuoširdžiai pasakojo, kaip jie atsidūrė kaime ir ėmėsi veiklos šešių hektarų plote. Česnakai auginami viename hektare, o likusioje teritorijoje žaliuoja veja, auga avietės ir žydi gėlės.

Čia iš česnakų gaminama kone viskas: marinuojami česnakų žiedynai, džiovinamos skiltelės, ruošiamos arbatos ir įvairūs pagardai, gaminamos trauktinės. Visą darbą šeimininkai atlieka dviese, patys kuria receptūras, o dukra prisidėjo kurdama dailius pakuočių maišelius ir etiketes.
Mums teko paragauti česnakų arbatos, „gerklėdraskio“, česnakinės sriubos, salsos, alaus ir net česnakinės karamelės. Pastaroji gaminama su įvairiais priedais – imbieru, spanguolėmis, avietėmis ar šaltalankiais. Išklausę šeimininkės pasakojimo ir visko išragavę, puolėme pirkti lauktuvių. Juk tokie gaminiai neįprasti, o jų ne kiekvienoje parduotuvėje rasi!
Atvykus į Rygą mūsų laukė pažintinė ekskursija po senamiestį. Grožėjomės Rygos pilimi ir gynybinės sienos fragmentais, Trijų brolių namais, Domo katedra, vienuolyno kompleksu ir Rotušės aikšte, kurioje stovi atstatyti Juodagalvių namai – vienas puošniausių istorinių miesto pastatų. Sustojome ir prie garsiojo namo su katinu, o prie Brėmeno muzikantų skulptūros, kaip įprasta, palietėme gyvūnų nosis.
Ekskursija leido pažvelgti į Rygos istoriją ne tik kaip į datų ir faktų rinkinį, bet ir pajusti savitą miesto dvasią, kurioje susipina praeitis, architektūra ir šiandienos gyvenimas.
Po nakvynės viešbutyje išvykome į „Nornieki“ stručių ūkį – didžiausią stručių auginimo ūkį Latvijoje. Stručiai mus linksmino savo šokiais, o šeimininkas pasakojo apie jų charakterį, auginimo ypatumus ir gyvenimo sąlygas. Nustebino ir tai, kad ūkyje auginama mėsinių ožkų banda.
Mūsų laukė dar viena maloni kelionės dalis – degustacija. Ragavome mėsainį su strutiena, mėgavomės desertu iš stručio kiaušinio ir, žinoma, vieni kitų draugija. Lauktuvėms vieni įsigijo stručio kiaušinių, kiti – kremų su stručio riebalais. Šeimininkas pabrėžė, kad strutis riebalų turi labai mažai.
Liepojoje mūsų laukė trumpa ekskursija, o laisvu laiku kiekvienas galėjo rinktis tai, kas labiausiai traukė. Vieni skubėjo pamatyti jūrą, kiti kopė į bažnyčios apžvalgos bokštą ir grožėjosi miesto panorama, dar kiti vaikštinėjo muzikos natomis pažymėtomis gatvelėmis bei gėrėjosi savita miesto architektūra.
Liepoja tapo paskutine mūsų kelionės stotele. Namo grįžome neprailgusia kelione, nes nepailstantis Valdas visą kelią grojo ir dainavo, o bendruomeniečių „choras“ jam linksmai pritarė. Prie Lietuvos ir Latvijos sienos kartu sugiedojome „Tautišką giesmę“ ir padėkojome visiems, kurių dėka ši išvyka tapo turininga, įdomi ir kupina gerų emocijų.
Kartais iš tiesų reikia visai nedaug – progos ištrūkti iš kasdienybės, pamatyti ką nors naujo ir tiesiog pabūti kartu. Tokios akimirkos primena, kad bendruomenė stiprėja ne vien nuveiktais darbais ar įgyvendintais projektais, bet ir nuoširdžiu bendravimu, bendrais išgyvenimais bei gebėjimu džiaugtis vieniems kitais.
Ši kelionė po Latviją dovanojo ne tik naujų žinių, įspūdžių ir skonių, bet ir dar vieną progą pajusti, kokia brangi yra bendrystė. Juk gražiausios kelionės – tos, iš kurių parsivežame ne tik nuotraukų ar lauktuvių, bet ir šiltų prisiminimų, naujų minčių bei dar stipresnį norą būti kartu.
Nuoširdžiai dėkojame visiems, kurie keliavo kartu, prisidėjo prie išvykos organizavimo ir savo gera nuotaika kūrė ypatingą kelionės atmosferą. Tegul šie bendri įspūdžiai įkvepia naujoms idėjoms, prasmingiems darbams ir dar ne vienai bendrystės kelionei!

Irena Šakėnienė, BCA tarybos narė