Tarp pagrindinių ilgalaikių Sudargo bendruomenės veiklų sričių viena yra taip įvardijama: ,,Edukacinės veiklos, siekiant nuolatinės jų horizontų plėtros“. Ir tai ‒ ne tušti žodžiai, nes sudargiečiai nuolat ko nors mokosi. Kokios žinių plėtros siekėme šiais, 2019 metais?
Pirmasis žingsnis į naujų žinių ir patirčių paieškas buvo padarytas dar vėlų 1918 m. rudenį gavus pasiūlymą iš Kauno kolegijos bendradarbiauti šios įstaigos įgyvendinamame projekte ,,Beatliekių technologijų naudojimas, siekiant gerinti užaugintos produkcijos perdirbimą daržinunkystės ūkiuose“. Projektas yra remiamas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtros (EŽŪFKP) programos ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis. Sudargo kraštas, kaip ir visa Lietuva, moka auginti viską, ką duoda mūsų žėmė, todėl inovatyvios žinios, ką ir kaip galima iš to pagaminti ir skleidžiamos per šį projektą, Sudargo bendruomenėje yra aktualios ir laukiamos.
Kolegija pasiūlė kaip tik puikią temą: gaminio su vienu iš seniausių kultūrimių augalų ‒ moliūgu gamybą. Nors moliūgas, kilęs iš Vidurio Amerikos, o į Europos žemyną atkeliavęs tik Kristupo Kolumbo laikais, tačiau iki šių dienų pas mus dar nėra deramai įvertntas. Lietuvoje jis auginamas nuo XVI a., tačiau jo naudingumas tik šiais laikais vis garsiau ir plačiau vertinamas už puikias skonines ir maistines savybes. Tai todėl Kauno kolegijos pasiūlytas bendradarbiavimas žingeidžias mūsų bendruomenietes itin sudomino ir gruodžio 6 d. popietę būrelis pačių aktyviausių rinkomės į bendruomenės centrą. Čia mūsų laukė įdomus užsiėmimas, praktinis‒informacinis seminaras brioche (lietuviškai brijošė arba dar lietuviškiau boba) bandelių kepimas. Seminaro lektorės – Kauno kolegijos Technologijų fakulteto, Maisto technologijos katedros vedėja, maisto gaminių ekspertė, dalyvavusi tarptautiniame gaminių vertinime Vokietijoje, dr. Ingrida Kraujutienė. Jai talkino tos pačios mokslo institucijos ir tos pačios katedros vynų gamybos specialistė docentė dr.Aušra Šimonėlienė, savo meistriškumą kėlusi taip pat Vokietijoje, Geisenheimo mieste (Vyno miestas arba Mokyklos miestas).

Praktikumo uždavinys buvo iškepti badeles su moliūgais ir jų paragauti. Pirmam kepimui gatavą tešlą atsivežė lektorės. Kol pirmosios bandelės kepė, antram kepimui tešla buvo gaminama vietoje ir todėl užsirašinėdamos stebėjome visą gamybos eigą. Kol pirmosios bandelės iškepė, tešla buvo gatava ir antroms. Šių jau nekepėm, nes artinosi ankstyvos rudens prietemos, todėl tešlą pasidalinom, kad išsikeptume namuose. O karštas ką tik iš orkaitės ištrauktas bandelės ragavome ir mėgavomės jų dar niekada nepažintu, bet nepaprastai maloniu skoniu, suvokddamos, kokią puikią edukaciją apturėjome. Ir kaigi kitaip galėjo būti, jei praktikumą vedė tokio aukšto meistriškumo lektorės? Taigi užsiėmimas buvo itin įdomus žiniomis, patrauklus delikačiu ir nuoširdžiu bendravimu, naudingas nauju atradimu. Bet praktikumas ‒ ne tik žingsnis į naują žinojimą, o ir puiki dvasinės atgaivos popietė, pasitarnavusi bendrystės ryšių stiprinimui ir jų tiesimui į per erdves ‒ į Kauno kolegiją ‒ solidžią mokslo instituciją, galinčią daug šviesos atnešti į šiuolaikinius mūsų krašto kaimus ir miestelius. Taip pat daug iš jų ir išsinešti. Mūsų viešnios, atrodo, šitą galimybę pajuto, pastebėdamos, kad jas sudomino Sudargo krašto šviesa. Reiškia, Sudargas vėl praplės savo ambasadorių, prisidėsiančių prie šio krašto garsinimo, ratą. Todėl džiaugiamės ir mokymais, ir praplatėjusiu naujų ryšių žemėlapiu. Linkėtume ir kitoms bendruomenėms tokių naudingų ir emocionalių edukacinių sambūrių.

Alberta N. Dragūnaitienė, Sudargo BC