Žmonių bendrystės sambūriai jungiasi, turėdami įvairių juos suartinamčių tikslų: dažniausiai gamybinių, kolektyvinės veiklos, bendros gyvenamosios vietos aplinkos artumo ir dar kitokių. O kokių tikslų vedami susibūrė Lepšių krašte buvusių aplinkinių kaimų gyventojai? Juk tų kaimų vietose jau tik lygūs lyguteliai laukai kaip staltiesės tiesiasi iki aplinkinių horizontų, kur kelią jiems pastoja apie šių žemių derlingumą bylojančios vešlios juodalksnių giraitės ar gojai, gojeliai, o virš jų ‒ tik aukšta dangaus mėlynė. Tačiau čia sugrįžusiųjų akys, beklaidžiodamos po horizontus, vis ieško praeities ženklų, kuriuos tik savo atminties labirintuose tegali surasti. O ta praeitis daugeliu įvykių paženklinta Lietuvai paties skaudžiausio XX a. vidurio prisiminimais.
Pačių kraštiečių šiose žemėse mažai belikę? Tai kur tos jėgos šaltinis, šviesų ir saulėtą rugpjūčio 31 d. rytą visus visus Lepšių kraštiečius, pėsčius ir važiuotus, vietinius ir iš tolimesnių pakraščių nematoma jėga sušaukė į vieną būrį ‒ į turiningą šventę. Ir visi iš Lukšių, Šakių, Kidulių, Kriūkų, Sintautų, Griškabūdžio, Paluobių, Kauno miesto ir rajono, Babtų ir iš kitų vietovių skubėjo gužėjo į Lukšius, į Kultūros namus. Ten laukė siurprizas ‒ pilnametražio fimo apie Lepšių kraštą ,,Čia gimėm, čia augom...“ premjera. Kraštiečius giliai palietė ir sujaudino filmo siužetas. Jame buvo atskleisti daugelio šeimų, daugelio žmonių gyvenimo kelių vingai, paženklinti skaudžiais pokarinio laikotarpio įvykių paveikslais: negailestingu ir žiauriu naujos valdžios galių demonstravimu; nusistovėjusių tradicinių Lietuvos žmonių gyvenimo papročių laužymu, sodybų melioracijos pretekstu naikinimu ir visko, kas galėjo sietis su buvusiu nepriklausomos Lietuvos valstybės gyvenimu. Ir tai vyko aidint šūviams ir švilpiant kulkoms iš kairės ir iš dešinės. Tas kruvinas istorinis laikotarpis paliko neužgyjančius randus tuos įvykius patyrusiems. Tai todėl niekam, o niekam neprailgo dviejų valandų filmo demonsrtavimas, nes jis ‒ Lepšių krašto gyvoji istorija. Nesugalvota, nesuvaidinta, gyvenimo paveikslais paženklinta. Vyresnieji filmo žiūrovai kartu ir atlikėjai daug kalbėjo iš ekrano, rūpestingai parinkę žodžius, stengdamiesi su visa įtaigos jėga juos ištarti jaunoms kartoms ‒ vaikams ir anūkams, kad pastaruosius lydėtų suvokimas, ant kokių skausmo pastolių sukurtas mūsų šiandieninis gyvenimas, ir kaip jį reikia branginti ir saugoti.

O metai bėgs, ir šis įvardintas ir įgarsintas dokumentas ‒ išsami filmuota Lepšių krašto istorinė apybraiža vis kalbės, vis liudys, kokias kataklizmas išgyveno Lietuva per pekiasdešimt XX a. metų atsidūrusi net dviejose okupacijose. 2019 metai yra išnykusių kaimų vietovardžių metai. Lepšių kraštiečiai pasirūpino, kad jie išliktų sukurtame filme gyvuose jų pasakojimuose ir paveiksluose ‒ ir ramiuose, ir itin skaudžiuose. Todėl visai nenuostabu, kad demonstravimo metu ne vienam akyse kaupėsi ašaros. Filmas to yra tikrai vertas.
Tačiau kokia būtų šventė be sakralaus susikaupimo Šv. Mišių maldoje po Lepšių krašto dvasios saugotojos senos senutėlės Šilgalių koplytėlės pastoge? Čia vyko tradicinės Lepšių šventės dalis ,,Mažasis atlaidas“. Ir kokia neįgavusi pilnatvės būtų buvusi diena, nepabendravus su savo kaimynu ar bičiuliu ir nepasėdėjus šalia jo bendruomenės būstinės sodybos erdvėse už gausiomis ir itin skaniomis vaišėmis nukrautų skobnių? O šiai daliai puikų foną suteikė koncertinė atlikėjų grupė ,,Jonis“, pačius judriausius į šokių ratelius smagiai įsukęs.
Kitame bemdruomenės sodybos krašte vyko aplinkinio jaunimo (Griškabūdžio, Paluobių, Šakių, Lukšių ir Lepšių) 10 krepšinio komandų varžybos.
Už galimybes surengti tokią puikią, ir tikimės, ilgam įsimintiną šventę ir jos išliekamąjį istorinį reliktą ‒ filmą apie Lepšių kraštą esame dėkingi pirmiausia ,,V3 Sudijos“ kūrėjams. Už dalinimąsi organizaciniais rūpesčiais Lukšių seniūnui Vidui Cikanai, Lukšių kunigui Vytautui Insodai, bendruomenės tarybos nariams: Ramutei Matusevičienei, Dalei Rudzevičienei, Regimantui ir Daivai Pavalkiams, Gražinai Šumskienei, Birutei ir Pranui Vasaičiams, Onutei Šilingienei, Gražinai Leveckienei ir kt.
Filmas ,,Čia gimėm, čia augom...“ apie Lepšių kraštą sukurtas pagal Šakių krašto vietos veiklos grupės 2016-2023 metų vietos plėtros strategijos priemonę „Vietos bendruomenių aktyvinimas ir telkimas per Zanavykų krašto kultūros savitumo išsaugojimą ir tradicijų tęstinumą“. Esame dėkingi už suteiktą paramą.
Finansinė parama Lepšių krašto renginiui ,,Mažasis atlaidas“ suteikta per ŽŪM finansuojamą projektą, kuris buvo teikamas pagal 2019 metų nacionalinės paramos kaimo bendruomenių veiklai teikimo taisykles, kurios patvirtintos žemės ūkio ministro “ Nacionalinė parama kaimo bendruomenių veiklai“ veiklos sričiai: renginių organizavimas. Esame dėkingi už suteiktą paramą.

Lepšių kaimo kraštiečių bendruomenės pirmininkė Ona Baltrušaitienė

Lėšas projektui „Mažasis atlaidas“ skyrė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija