Vinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.x

01Kaimo bendruomenių veiklai apibūdinti žodis ,,versmės" pasirinktas ne atsitiktinai. Nes su kuo dar gali palyginti atkaklias dabartinio kaimo veiklų paieškas, kaip atrasti prasmingesnę gyvenimo pilnatvę per kultūrą, fizinį aktyvumą, akiračių plėtrą per įvairius pasižvalgymus savame krašte ir svetur, bet svarbiausia - per materialiąją, fizinę ir dvasinę naudą atnešantį darbą.
Vis prisimena Atgimimo aušros laikotarpiu pasakyti minčių reiškimo lakonizmu pasižymėjusio akademiko Eduardo Vilko žodžiai. Jis, paklaustas, kada Lietuva pradės gyventi geriau, tepasakė tik tiek : ,,Tada, kai visi pradės dirbti! "
Ar jau atėjo tas laikas? Atrodo, dar nelabai. Visuomenėje dar yra žmonių, kurie sugeba įlįsti į valstybės kišenę ir joje ,,pasišildyti", užuot parėmę ir sustiprinę ją savo darbu.
Tačiau ar tik kaltinti galima nepritapusius? Juk daugelis jų kad ir turėdami gerų norų, nesugeba surasti sau tinkamos nišos ir naudingai išspręsti savo problemas. O čia – jau kaimo bendruomenėms reikia prisidėti prie tų nišų suradimo ir per tai labiau žadinti savo visuomenę imtis kokio nors verslo ir pridėtinės vertės kūrimo. Ir gal nelabai svarbu, kokiu būdu tai bus daroma, individualiai ar organizuotai. Svarbu, kad dirbantis žmogus taptų davėju, o ne gavėju. Ir šitokių kelių jau kaskart vis intensyviau ieško kaimo bendruomenės. Ne aklai ieško, bet pasiremdamos mokslu ir jau turimu kitų patyrimu.

02Šakių bendruomenių centrų asociacija ( BCA ) vykdo projektą ,,Šakių rajono bendruomenių žingsniai verslumo link". Tarp kitų planinių šio projekto veiklų yra ir tokia, pagal kurią visų rajono Bendruomenių centrų atstovai ir VVG įgula buvo pakviesti į išvažiuojamąjį renginį ,,Po bendruomenių verslus pasižvalgius". Šios kelionės metu jos dalyviai ( jų buvo beveik trisdešimt) galėjo vykti į verslų vykdymo vietas ir jose susipažinti su šio veiklos vykdymo aktualijomis ir galimybėmis. Aplankytos buvo net septynios bendruomenės ir visose atrasta nemažai naudos akiračių plėtrai ir protų išjudinimui, todėl čia bus trumpai apibendrinama to, kas pamatyta ir išgirsta.
Taigi kur sustojo keliauninkų žvilgsniai?
Pirmasis sustojimas - Tarpučių bendruomenės centre, įsikūrusiame senoje, bet patraukliai renovuotoje mokykloje, dabar labai gyvybingame visų bendruomenės veiklų centre. Šios bendruomenės verslininkai ir verslininkės vadina save čerauninkais. Mat, turi jie reikalų su gydomosiomis žolelėmis, masažais. Jų verslas – džiovinti gydomieji žolynai, obuoliukai ir uogos. Ne tik jų įsigyti galima, bet ir iš jų padarytų užpiltinių, įtrintinių. Tarpučių bendruomeniečiai su savo lobiais lankosi įvairiose mugėse, o šiemet - ir į Respublikinę dainų šventę nukako. Išvykų tikslai – pasidairyti, ką nors gero ir naudingo pamatyti ir savo prekę įsiūlyti. Tik bėda – BC pirmininkė Genovaitė Dobilevičiūtė, daug naudingų darbų bendruomenėje nuveikusi, dabar vadžias nori perduoti kitam vairininkui. Tačiau bendruomenė nusiteikusi kietai . Nepaleis! Nes kaip be jos?
03Toliau – kitas sustojimas. Panovių bendruomenės centras. Čia dirbama keliomis kryptimis, o kai kurios kitos dar laukia savo eilės, ir atrodo, neužilgo sulauks. Taigi - kryptys. Sunykus pagrindinei mokyklai, liko puikios, gerai prižiūrėtos patalpos ir didžioji jos turto dalis. Pradinė mokyklėlė parsikėlė į kitas erdves, išsinešdama tik tai, kas jai reikalinga. Taigi centrui atitekusi sodyba su visais jos priklausiniais ir būdama nuostabioje vietoje, ant paties gražuolės Šešupės kranto, jau pati savaime turi daug pritrauklaus magnetizmo, o su bendruomenės įkvėpta gyvybe jo dar keleriopai padidėja, todėl šioje sodyboje galima daug ką nuveikti ir čia tai nuoširdžia daroma. Tarp ryškesnių darbų reikia minėti sporto-turizmo bazės įrengimą, kurioje turistai gali ir nakvoti; įsigyta 12 baidarių; įrengtas prieplaukos namelis prie upės, o kitas – bendruomenės namelis-stoginė yra sodybos kieme, kuriame galima ir šilto viralo pasigaminti. Sutvarkytas priėjimas prie Šešupės, pastatyti suoleliai poilsiui ir gamtos stebėjimui. Panoviečiai galvoja ir apie amatų centrą: apie krosnį duonai išsikepti ir šakočių gamybai. Galvojama apie edukacines priemones, tam pasitarnaus jau turima visa virtuvės įranga. Žinoma, visa tai - už sutartinį užmokestį.
O ratai rieda vėl toliau. Dabar – Voverių bendruomenės link. Ši nuo seno kukliu savo skoningumu patraukli vietovė nelabai seniai turi dar vieną to patrauklumo akcentą – tvenkinį, kurį maitina Šešupės intakas Jotija. Tamsžalių miškų supamai lygumų vietovei jos dangaus atvaizdą skandinantis vandens veidrodis ir jo aplinka – tikras rekreacinis lobis. Ir voveriečiai tai puikiai išnaudoja. Jie tvenkinį pritaikė poilsiui: ir savų žmonių, ir lankytojų pritraukimui. Įsigijo baidarių ir vandens dviračių. Pastatyta didžiulė pavėsinė su židiniu ir sudarytos sąlygos dideliems renginiams. Dabar įrenginėjamas viešbutėlis. Voveriečių verslo kryptis – lankytojų pritraukimas per aktyvaus sporto propagavimą ir, kaip ir kitur, apmokamą tam teikiamų priemonių panaudą.
04Štai saulelė jau į patį zenitą pasišokėjo ir ženklina vidudienį. Autobusas net pasikriokdamas pūškuoja į Sudargo kalvą. Bet šį kartą jo keleiviai ne į kvapą gniaužiantį apylinkių grožį dairysis, kaip čia įprasta, o domėsis rimtais klausimais. Bendruomenės verslų perspektyvomis. Tuo labiau, kad Sudargo bendruomenės galimybės šiais metais ženkliai pasikeitė. Bendruomenės centras, iki šiol neturėjęs jokių patalpų, dabar per ES LEADER metodo iniciatyvą ir rajono paramą praturtėjo nauja patalpa - bendruomenės seklyčia. Ji tik dabar jau pilnai sutvarkyta, bet net per projekto vykdymo laiką spėjusi bendruomenei suteikti daug naudos: čia be daugelio kitų įvairių renginių vyko ir pasiruošimas startui į verslą. Mat Sudargo bendruomenė partnerystės pagrindais dalyvavo šakių verslo informacijos centro projekte ,,Bendruomeninio verslumo skatinimas ir turistų pritraukimas tradicinių amatų pagalba". Pagal šį projektą buvo prvesti keli teoriniai ir praktiniai seminarai ir dvi dešimtys aktyvių bendruomeniečių per juos įgijo naujų, labai reikalingų žinių, ir drąsos pradėti verslą. Tos drąsos bendruomenei užteko paruošti dokumentaciją tradicinio vietovės produkto – konditerinių baravykų sertifikavimui. Dabar laukiama atsakymo. Tačiau baravykai šiame ktašte jau senia seniai ,,dygsta" ir yra daug Lietuvos ir pasaulio vietovių apkeliavę. ,,Sudargo baravyko" klubo baravykai. Be jų kraštą ir verslą dar garsina bitininkystės paveldą saugojanti ir plėtojanti Žilaičių šeima, jau ketviroji jos karta. Be daugelio kitų bitininkystės produktų į verslą atėjo dar vienas – dekoratyvios, su Sudargo simboliais tikro vaško žvakės. O planų, susietų su gausesniu turistų pritraukimu, dar numatyta įvairių, tame tarpe ir su edukaciniais užsiėmimais.
Gelgaudiškis! Kas jo nežino? Kas, lankydamas Šakių žemę, galėtų jį aplenkti? Dar neužmiršta ilgo karo istorija už jo išsaugojimą ir perdavimą bendruomenei, o dabar - už gyvybės jam įkvėpimą ir išlaikymą. Nepigų išlaikymą. Bendruomenei dėl to reikia gerai pasukti galvą! Todėl ir suka, Ypač BC pirmininkas Edgaras Pilypaitis. Gelgaudiškiečiai grąžina dvarui nemažą jo tikrosios paskirties dalį – būti vietovės šviesa. Būti matomam ir lankomam. Prasidėjo ta grąža , turbūt, nuo teatralizuotų ekskursijų priėmimo organizavimo, dvariškų papročių demonstravimo. Visa tai pildėsi bndruomnės paveldinių kulinarinių patiekalų pasiūlymais ekskursijoms, dvariškų šokių pamokomis ir jų demonstravimu. Šiuo metu dvaro pusrūsiuose pradėtas kurti amatų centras, kur bus siuvami dvariški rūbai ir aksesuarai, vienas komplektas jau pasiūtas ir laukia pasirodymo Gelgaudiškio dvaro dienos metu. Be to čia bus veliama vilna; bus tapoma ant šilko ir senoviniu būdu įrišamos knygos; bus minkomas ir ruošiamas suvenyrų gamybai molis.
Gelgaudiškio verslumo pristatymas atskleidžia, kad verslas išmaniose galvose ir rankose gali daug prisidėti prie vietos bendruomenės gyvybingumo ir sudaro sąlygas žmonėms truputį užsidirbti. Gelgaudiškiečių renginiai taip juos garsina, kad tik spėk juos pristatyti. Per savaitę tokių pristatymų būna netn po kelis. Tarkim, Mokytojo dienai buvo pageidauta net 20 pasirodymų.
05Ratai vėl smagiai sukasi. Vėl po panemunes dairomasi. Šį kartą keliauninkų akiratyje – Kriūkai. Bendruomenės patalpos mokykloje. Naujai įrengtoje dviejų klasių erdvėje. Jaukios ir malonios, tačiau nemažam miesteliui trūksta erdvės, ypač kultūrinei veikląi. Bet jau vis garsiau kalbama apie Sviatošino dvaro renesansą, ir kai tai įvyks, visos kultūrinės Kriūkų bendruomenės veiklos suras prieglobstį ten. Tuo tikima, to laukiama. Tam jau dabar ruošiamasi. Tikimasi, kad ir verslumo reikalai tada įgaus daug didesnę plėtrą. Dabar kriūkiečiai gamina logotipus ir papuošalus. Logotipai yra galimi panaudoti ant įvairių keramikos dirbinių ir audinių. Jie malonūs, patrauklūs ir turi pasisekimą.
Bet saulelė jau šešėlius ilginti pradėjo, todėl laikas dar pas geras gaspadines užsukti. Į Ritinių bendruomenę, kurios sūrių garsas, tikriausiai, skamba tiek plačiai, kaip ir ritminga bei tranki lietuvių liaudies daina apie ,,gerą gaspadinę, gero vyro žmoną ir ypač gerą jos sūrį". Nuvykę į Ritinius, ir mes gavome užduotį tokį sūrį susislėgti. Visai neblogai tai sekėsi: dirbome, slėgėme, ragavome, o galop – ir suvalgėme. Bet kiek smagumo buvo jį pasigaminti! Kiek visokių dainų apie sūrius buvo sudainuita, kiek mįslių ir pašmaikštavimų buvo pažerta, nors šiaip visas porcesas vyko labai metodiškai, nes jam vadovavo net dvi šio verslo asės – Janina Ilgūnaitienė ir Elena Kavaliauskienė. O sūrių galia tikrai didelė – ji sutelkė bendruomenę prasmingai veiklai, išgarsino vietovę ir dabar Ritiniai atsidūrė visų Šakių kraštą lankančių turistų maršrutuose.
06Ar jau viskas aplankyta? Viskas. Bet būtų pravertę dar aplankyti Lekėčių ir Gerdžiūnų bendruomenes. Lekėtiškiai, turtingų miškų ir panemunių žemės žmonės renka vaistažoles, kepa šakočius, ruošia patalpas muiliukų gamybai. Gerdžiūniečiai turi padargus, skirtus aplinkos priežiūrai ir jais už atlygį gali naudotis bendruomenės gyventojai.
Tai toks būtų glaustas bendruomeninių veiklų apibendrinimas. Aišku, kad jis turi daug dar neišnaudotų savo plėtros galimybių. O pasižvalgymai po bendruomenes tkirai buvo labai naudingi: visur pamatyta, padiskutuota, pasitarta, pamąstyta.
O užbaigti norisi sociologinių mokslų daktaro Vytauto Pilipavičiaus mintimis. Jo mokslinės veiklos kryptis – bendruomeninis verslumas.. Ir jis sako taip: ,,Bendruomeninis verslumas grindžiamas bendruomenės veikla, kai siekiant šeimos, bendruomenės, gyvenamosios vietovės ir šalies gerovės, bendruomeninės veiklos rezultatai tarnauja gyvenamosios vietovės ateitiies formavimui, užtikrindami žmogaus gyvensenos slygų tęstinumą ir gyvensenos kokybę."
Kokie verslai galimi? – mąsto V.Pilipavičius.. Ir juos vardina:
,, Agropaslaugų verslai,
Dailieji verslai,
Gamybiniai verslai,
Gavybiniai verslai,
Kaimo turizmo verslai,
Paslaugų verslai,
Perdirbamieji verslai,
Prekybos ir viešojo maitinimo verslai,
Socialiniai, ugdymo ir pramogų verslai,
Statybos, pastatų remonto ir komunaliniai verslai.
Čia pat mokslininkas pastebi, kad ,, pastaruoju metu didelis dėmesys, sprendžiant kaimo plėtros problemas, skiriamas bendruomenškumui, bendruomenių plėtrai ir bendruomeniniam verslumui... Valstybinės institucijos nebevaidina dominuojančio vaidmens šalies gyvenime, o vis labiau aktualizuojama bendruomenė, kaip visavertis partneris, dalyvaujant sprendžiant šalies ekonomines, socialines, politines, kultūrines problemas." Mokslininko įžvalgos paremtos daugelio Lietuvos ir užsienio mokslininkų tiriamaisiais darbais.
O dabar - išvados.
Rugsėjis – kiekvienų metų žygio pradmė į naujų žinių slėpinius. Šios BCA kelionės tikslas taip pat turėjo tokią užduotį, ir manome, kad ji tikrai pavyko. Daug pamatyta, daug sužinota. Bendrystės šilumos jaukumu atsigaivinta.
Nuoširdžiai AČIŪ visiems važiavusiems, visiems, mus priėmusiems. AČIŪ rajono merui Juozui Bertašiui, mus į kelionę išlydėjusiam ir laimingo kelio palinkėjusiam.

 

Šakių BCA valdyba

Joomla templates by a4joomla