2025 metais Kudirkos Naumiestis tapo Mažąja Lietuvos kultūros sostine, o kartu visoje Lietuvoje minimi ir Paprūsės metai. Lapkričio 14 d. šias reikšmingas progas, kartu su asociacijos „Naumiestiečių sambūris“ veiklos dešimtmečiu, vienoje vietoje sujungė išskirtinė šventė „Dešimt bendruomenės žingsnių“, subūrusi miesto gyventojus ir svečius į prasmingą kultūros, bendrystės ir tradicijų dieną.
Į renginį susirinko gausus būrys svečių – tiek naumiestiečiai, tiek į šventę atvykę „Naumiestiečių sambūrio“ bičiuliai. Jų aktyvus įsitraukimas sukūrė ypatingą atmosferą ir dar kartą parodė, kad bendruomenė čia tikrai gyva, atvira ir puoselėjanti bendruomeniškumą. Akivaizdu, jog 2025-aisiais Kudirkos Naumiestis gyvena kultūros ritmu ir sėkmingai atveria duris tiek vietos žmonėms, tiek visai Lietuvai.
Šventę pradėjo unikali paroda–ekspozicija „Paprūsės gyvenimo liudijimai“, kurioje eksponuoti Gražinos ir Petro Žemaičių surinkti autentiški Paprūsės krašto daiktai. Tai ne tik muziejinė kolekcija, bet ir gilus, asmeninis šių krašto puoselėtojų indėlis, leidęs lankytojams iš arti pamatyti regiono gyvenimą, buitį, tradicijų savitumą bei istorinį kontekstą. Diskusijos apie Paprūsės gyventojų kasdienybę dar labiau priartino šio dažnai primiršto regiono istoriją.
Šventės metu pasisakė ir asociacijos „Naumiestiečių sambūris“ pirmininkas Mindaugas Kantautas, pasidalijęs bendruomenės dešimtmečio kelione ir svarbiausiais pasiekimais.
„Kai prieš dešimtmetį gimė idėja suburti sambūrį, siekėme išlaikyti ryšį su kraštu ir žmonėmis, kuriems Naumiestis – daugiau nei taškas žemėlapyje. Norėjome sukurti tiltą tarp praeities ir ateities, tarp čia gyvenančių ir išvykusių, bet širdimi vis dar namie esančių“, – kalbėjo jis. Pirmininkas prisiminė ir pirmuosius sambūrio susitikimus: „Rodėme vizijas, kaip galėtų atrodyti Naumiestis. Tuomet daug kas sakė – neįmanoma. Tačiau šiandien, praėjus dešimčiai metų, galime drąsiai sakyti: viskas įmanoma, kai žmonės tiki ir veikia kartu.“
Mindaugas Kantautas priminė ir svarbiausius sambūrio darbus – atvertą priėjimą prie Širvintos tilto, ilgai buvusią apleistą, tačiau bendruomenės pastangomis žmonėms vėl prieinamą vietą, bei informacinio stendo įrengimą prie po karo neatstatyto miesto – Širvintos.
„Tai pagarba mūsų istorijai ir priminimas, kad atmintis turi būti gyva“, – sakė pirmininkas, pabrėždamas ir sambūrio tikslą stiprinti miesto turizmo patrauklumą:
„Norime, kad atvykę žmonės pamatytų, kiek daug čia yra istorijos, gamtos grožio ir nuoširdžių žmonių. Turizmas – tai galimybė papasakoti apie save pasauliui.“
Savo kalbą jis užbaigė padėka bendruomenei:
„Dešimt metų – tik pradžia. Kol turime tikėjimą, vienybę ir meilę savo kraštui, Kudirkos Naumiestis tik augs ir gražės.“
Šventę papuošė ansamblio „Komplimentas“ koncertas, svečių pasisakymai bei bendruomenės narių apdovanojimai už aktyvumą ir indėlį į miesto gyvenimą.
Šventės kulminacija tapo grupės „16 Hz“ koncertas, subūręs šventės dalyvius šokiui, dainai ir bendravimui. Pokalbiai prie kavos ir užkandžių leido dar labiau suartėti, o kiekvienas dalyvis turėjo galimybę iš šventės grįžti su puikiu prizu ar su Mažosios Lietuvos kultūros sostinės simbolika.
Projektas „Dešimt bendruomenės žingsnių“ dar labiau sustiprino bendrystės jausmą ir paskatino glaudesnį tarpusavio ryšį. Renginys padėjo geriau pažinti krašto istoriją, tradicijas ir kultūrinį paveldą, o kartu įprasmino „Naumiestiečių sambūrio“ dešimtmetį.
Tai buvo diena, parodžiusi, kad bendrystė, kultūra ir tradicijų puoselėjimas – tai dešimt reikšmingų žingsnių į stipresnę, vieningesnę ir dar gyvybingesnę bendruomenę.
Lėšas projektui įgyvendinti skyrė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija ir Šakių raj. savivaldybė
