Vinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.x

032013 m. spalio 23 d. Gerdžiūnų bendruomenės, Linijinių šokių sezono atidarymo renginio metu buvo primenama ir skatinama nešioti atšvaitus, šviesą atspindinčias liemenes bei kitus šviesą atspindinčius daiktus.
Daiva Stanaitienė ir Loreta Balsienė dalino susirinkusiems šviesą atspindinčias juosteles, liemenes. Visi šie išvardinti daiktai mums primena apie saugų elgesį kelyje. Dar kartą prisiminta, kurioje pusėje reikia segti ar dėvėti atšvaitą, tai parodyta vaizdžiai užsisegant kairėje pusėje, o po to persisegant į dešinę pusę. Šokiai... Gerai žinomą šokį, pritemdytoje salėje, šokome su atšvaitais (lanksčiais) uždėtais ant kojų ir rankų. Atvykti ir grįžti namo reikia tamsiu paros metu miestelio gatvėmis, todėl svarbus atšvaitų ar žibančių atributų04 nešiojimas.
Pasidalinome šokių turo Linijinių šokių festivalio Palangoje „Draugystės tiltas 2013m." įspūdžiais, nuotraukomis. Gerdžiūnų bendruomenės narė, Mykolo Riomerio universiteto Viešojo saugumo fakulteto II kurso studentė, Raminta Balsytė, paruošė Saugaus Gerdžiūnų bendruomenės nario bilietą, kuris suteikia galimybę saugiai ir aktyviai lankyti linijinius šokius. Šio bilieto paskirtis- Gerdžiūnų bendruomenės nariams dar kartą priminti saugaus eismo taisykles. Taip mes atskleidžiame savo bendruomeniškumą „Būk bendruomeniškas, aktyvus ir paslaugus - būsi matomas visų".

Gerdžiūnų bendruomenės tarybos narė Loreta Balsienė

IMGP2608Kiekviena mūsų krašto vietovė turi savo veidą. Tas veidas – ne tik šios dienos gyvenimo atspindys, o darinys, formavęsis per ilgus ilgus gyvenimo metus, lėmusius jo vienokius ar kitokius bruožus. Kiek audrų ir negandų pragrumėjo per Slavikų žemę, kiek įvykių džiaugsmo sparnais praplasnojo per šitą nuo amžių prie valstybės sienos prisiglaudusį ir ant įvairių pavojų tako atsidūrusį Lietuvos pakraštėlį, ar dabar besuskaičiuosi? Tačiau nesunku suskaičiuoti kitus, jau šiandienos darbus, gražiai formuojančius dabarties Slavikų veido bruožus. Tų bruožų pradmenys – anose gražios šio krašto istorinės praeities gelmėse, o šiandieniai – jau šiandienos rezultatas ir pasididžiavimas.
Apie tai malonų spalio 25 d. vakarą Slavikų krašto bendruomeniečiai ir gausūs svečių bei viešnių pulkeliai gužėjo į Laisvalaikio centro salę paminėti Slavikų seniūnijos bendruomenės centro įkūrimo dešimtmetį. Svečiai, kaip ir dera, ne tuščiomis atvyko: jų rankose ne tik lauktuvės, bet ir nuoširdžiausi linkėjimai, rašytiniai ir sakytiniai, pakeliantys slavikiečių dvasią. Prasmingus linkėjimus dedikavo Šakių savivaldybės meras Juozas Bertašius, mero padėjėjas Rimantas Valiukas, Šakių Bendruomenių centrų asociacijos pirmininkė Grina Šnirpūnienė, Lietuvos Seimo nario Mindaugo Basčio padėjėja Ilona Leleivienė, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinės Šilgalių užkardos vadas Ramūnas Maksvytis, kaimyninių Bendruomenių centrų: Bunikių, Gotlybiškių, Panovių, Sudargo – atstovai. Juk minėjimas – tai stabtelėjimas prie nematomo, bet visada ryškiai jaučiamo slenksčio: prieš jį peržengdamas, apmąstysi, ką nuveikei iki šiol, o peržengęs - naujomis idėjomis užsidegsi. Slavikiečių arsenalai tokių visada yra turtingi. Tą parodė ir jų šventei pateiktas scenarijus. Jis labai novatoriškas. Jį galima lyginti su ant scenos kabėjusiu voratinkliu: lengvas bendruomenės veiklų gijų raizginys sklaidosi po visą seniūniją ir apima visus jos pakraštėlius. Ir tų veiklų apžvalga - ataskaita pateikta per pasaką, kurią su nuotaikingu lengvumu sekė skaitovai Renata Baltrušaitienė ir Česlovas Šimkus. Vėliau vyko vizualus visų slavikiečių veiklų patvirtinimas skaidrėse. Tą atliko Slavikų seniūnas Vidmantas Benediktas Sprainaitis, papildydamas demonstruojamą medžiagą išsamiais komentarais. Tiek pasektoje pasakoje, tiek skaidrėse buvo atsispindėta gražių ir prasmingų per dešimtmetį nuveiktų darbų gausa, įtakojusi Slavikų krašto veido spindesį, gražiai prisiliesdama prie žmonių gyvenimų.

01,, Ak, kur dingot , giedros jūs gi pavasario dienos? "- tikriausiai taip liūdnai vėl prabiltų didysis Kristijonas Donelaitis, nes ,,šešėliai vis ilgyn kasdien išsitiesia". Ir tikrai taip! Gervės, padangėse liūdnai rypavusios savo atsisveikinimo melodijas, jau nutilo; medžiai, grybštelėti piktos šalnų gėlos, skuba numesti savo žaviuosius aprėdus, jų net dorai nuspalvinti nesuspėję. Visusr vis drąsiau smelkiasi tyla, o tuoj prislėgs ir trumpausių metų dienų pilkumas.
Bet ar tikrai ruduo vien tik liūdesys ir nostalgija?
,, O, ne! " – atsakytų, turbūt, kiekvienas, spalio 5-ąją pabuvojęs Šakiuose, čia vykusioje turtingoje ir nuotaikingoje šventėje gražiu pavadinimu ,,Rudens voratinklis". Tikras voratinklis! Jis smagiu ir daugialypiu savo plevenimu apgaubė visą zanavykų sostinę – Šakius ir išsisklaidžiusiomis savo gijomis skleidė žinią po visą rajoną. Giedrą ir džiugią žinią. Tokią ją padovanojo ir vaiski spalio pradžios, tikro Bobų vasaros laikotarpio, diena. Juk prieš ją - kiek bruzdėta , kiek tartasi ir kiek ruoštasi kiekvienoje seniūnijoje ar bendruomenėje, kad Rudens gėrybių šventė išsklaidytų artėjančių rudens sutemų slėgą, kad jos uždeganti nuotaika įsiveržtų į mūsų sielas ir ten pasiliktų iki tol, kol saulelė po trumpiausių dienų ir ilgiausių naktų vėl atkopdama pradės budinti svietą.

03Kiekviena kiekvieno individo veikla yra susijusi su visomis jo galiomis – fizinėmis, dvasinėmis, intelektu, t.y. su pažintiniais jo sugebėjimais. Ir, tikriausiai, nereikia aiškinti, kad šios visos savybės yra tik iš dalies prigimtinės. Didžiausi jų ugdymo šaltiniai yra nuolatinės jų tobulinimo paieškos. O tų šaltinių mus supančiame pasaulyje daug ir įvairių galima atrasti. Tam tereikia atverti sielą ir akis.
Štai tokio tikslo vedina Šakių Bendruomenių centrų asociacijos aktyvo grupė ir keletas rėmėjų atstovų, 50 žmonių, rugsėjo mėn. 18 – 20 dienomis patraukė į įspūdingą kelionę: per Latviją ir Estiją – į baltąjį šiaurės miestą, Suomijos sostinę Helsinkį. Kelionė, tiesa, neilgai truko, bet savo turiniu ji buvo labai įspūdinga. Pirmoji diena buvo skirta Estijos sostinės Talino įžymybių apžvalgai. Jos metu susipažinome su Piritos olimpiniu kompleksu, Kadriorgo parku su rūmais, Petro I namu. Žavėjomės puikiais Talino senamiesčio paveldinės kultūros paminklais: Tompaja kalva, šv. Marijos katedra, A.Nevskio katetdra-soboru, Rotušės aikšte, šv. Katerinos vienuolynu ir t.t.

02Saulėtą rugsėjo šeštadienį Kudirkos Naumiesčio seniūnijos Tarpučių gyvenvietėj virė darbai. Kas stalą, kas moliūgą į jam skirtą vietą nešė, staltieses lygino,indus blizgino... Pavėsinė ir scena jau iš vakaro pažadais viliojo, tradicinė skrybėlė ir gėlių puokštės akį džiugino. Kaimas budo ir ryto darbus dirbo, šventinės nuojautos apimtas.
Nuo dvyliktos valandos buvusios Tarpučių pradinės mokyklos kieme ir pievoj būriavosi žmonės. Gyvenę, gyvenantys, mokęsi, dirbę, mylėję, prijaučiantys. Kas ghyvas rinkosi į kaimo šventę. Nedidelis kaimas, nedidelė gyvenvietė, bet žmonių būta, dirbta, švęsta, gyventa. Apie du šimtus susirinko pasipuošę, pyragu ar kitom vaišėm nešini. O jau kalbų, juokų, prisiminimų...
Susirinkusius palabino renginio vedančioji Laimutė Kajokaitė-Balčiūnienė. Ji sveikino šventėn atvykusius, bendrumo dvasią pajutusius, pagarbiai pritilusius...
Pirmoji kalbėjo Genutė Greičaitienė, ilgametė kaimo gyventoja, darbuotoja, kaimo istorijos žinovė. Ji sveikino visus, gimtinėn parvykusius. Graudino tuos, kurių nameliai laiko nubraukti nuo žemės, saldžiai jaudino, kurių mamas ir tėčius minėjo, ilgesį, svajonių pradžią priminė besimokiusiems...

Joomla templates by a4joomla