Vinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.x

Seimo narė Guoda BurokienėRugsėjo 13d. Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centre įvyko Marijampolės, Šakių, Kazlų Rūdos, Vilkaviškio kaimo bendruomenių atstovų susitikimas su Lietuvos Respublikos Seimo nare Guoda Burokiene ir Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininke Virginija Šetkiene.
Susitikimo metu aptartos šios temos: Bendruomenių įstatymas; Bendruomeninės organizacijos ir viešieji pirkimai; Parama bendruomeninėms organizacijoms; Bendruomenių tarybos ir jų veikla savivaldybėse; LEADER/BIVP programa po 2020 metų; Lietuvos Kaimo parlamento organizavimo klausimai ir kt.
Naudingas šis susitikimas buvo visiems dėl šių priežasčių: galėjome palyginti bendruomeninio gyvenimo ypatybes atskiruose rajonuose; galėjome perduoti žinią valdžios atstovėms apie tai, kas turėtų keistis valstybės įstatymuose, kad šie galėtų pozityviau ir judriau prisidėti prie visuomenei reikalingų jų pačių susikurtų organizacijų veiklų. Juk tos organizacijos (turima galvoj kaimo bendruomenės ir kitos, panašios į jas) nemaža dalimi lemia kultūrinį, dvasinį vietovių gyvenimą. Taigi susitikime buvo akcentuotai kalbama apie valdžios ir nevyriausybinių organizacijų partnerystės svarbą, kurios turėtų būti žymiai daugiau. Juk per visuomeninių organizacijų veiklą bene labiausiai pajuntamas gyvenimo pulsas.
Malonu buvo klausytis vilkaviškiečių ir marijampoliečių vaisingo savivaldos organizacijų bendradarbiavimo pavyzdžių su visuomeninėmis organizacijomis, ir tai yra ženklus prisidėjimas prie visuomenės aktyvinimo ‒ didžiojo visų mūsų rūpesčio ir uždavinio.
Po susitikimo šakiečiai nutarė, apibendrinę savo veiklų patirtis, rezultatus pristatyti ir savivaldos atstovams, ir visuomenei. Prieš tai esame numatę atlikti Bendruomenių centrų veiklų apžvalgą ir analizę, kad išsiaiškintume tikrą padėtį ir susidarytume pilnesnį vaizdą. Tai, tikimės, inspiruos veržlesnius mūsų žingsnius į priekį.

Meilutė Andriukaitienė, Šakių BCA

Šventė Kurynėje1 1Kurynės soduos paukščiai groja,
Bučiuoja spinduliai rasas,
Migla pasveikina rytojų,
Kurynės soduos paukščiai groja.
Birutė Danielienė

Ir tikrai rugsėjo 6 d. Kurynės parke (Juškakaimių k., Slavikų sen.) ne tik paukščiai grojo, bet liejos eilės, skambėjo širdžiai mielos melodijos. Tądien gausus slavikiečių ir svečių būrys susirinko pasigrožėti atsinaujinusiu Kurynės dendrologiniu rinkiniu, vietinių vadinamu tiesiog Kurynės parku. Toks lankytojams pritaikytas dėka 2018-2019 m. vykdyto projekto „Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti“. Šis projektas finansuotas iš Europos regioninės plėtros fondo, o jį vykdė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir Šakių rajono savivaldybė. Visus darbus atliko UAB „Hidrokesta“.
Nors Kurynės parkas yra privatus, bet yra saugomas valstybės ir vienintelis visoje Zanavykijoje.
Pasivaikščioję po parką, renginio dalyviai susirinko naujai įrengtoje estradoje, kur visiems buvo pristatyta Zigmo ir Edmundo Naujokaičių išleista knyga „Iš Slavikų krašto praeities“. Knygoje pasakojama ne tik apie Slavikų seniūnijos kaimus, bet ir Gotlybiškių, Panovių kraštus.
Po nuoširdžių svečių pasidžiaugimų ir knygos autoriaus bei parko įkūrėjo Zigmo Naujokaičio pagerbimo, visus renginio dalyvius suvienijo Šakių viešosios bibliotekos kūrėjų grupė „Mėlynosios paukštės“.

Renata Baltrušaitienė, Slavikai

Šakių rajono bendruomenių centrų asociacija nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 15 d. skelbia fotografijų konkursą „Bendruomeninių veiklų akimirkos“. Konkurso tikslas – skleisti Šakių bendruomenių centrų asociacijos narių veiklų gerąją patirtį ir iniciatyvas, siekiant formuoti teigiamą įvaizdį apie kaimo bendruomenių organizacijas, jų savanorius. Konkurso užduotis – pateikti fotografijų, iliustruojančių Šakių bendruomenių veiklą 2019 metais. Fotografijose užfiksuoti objektai turėtų būti tiesiogiai susiję su bendruomeninėmis veiklomis: supanti aplinka, kaimo bendruomenių savanoriai, kraštovaizdis, aplinkosauga, socialinė veikla, amatai, turizmas, renginiai, laisvalaikis.
Fotografijų konkurso nuostatus rasite čia.

Šventės akmirkos2019 m. rugpjūčio 10 d. iš visų Lietuvos kampelių šventiški, pasipuošę ir iškilmingi į buvusią Panovių mokyklą plūste plūdo buvę šios mokyklos mokiniai. Šventė graži – jeigu mokykla gyvuotų, švęstų jau 55-ąjį jubiliejų, bet ji buvusiems mokiniams tokia brangi, kad nešvęsti neįmanoma. Iškilmės prasidėjo šv. Mišiomis Slavikų šv. Onos bažnyčioje. Slavikų parapijos klebonas Donatas Rolskis ir visi susirinkusieji meldėsi už amžinybėn išėjusius mokytojus, mokinius bei gyvųjų sveikatą ir sėkmę. Žodžio liturgijos metu, klebonui pakvietus visus bendruomenės narius Visuotinės maldos, mirusiems mokytojams bei mokiniams buvo prašoma Viešpaties gailestingumo, o gyviesiems – suteikti stiprybės, visuomet būti pasiruošusiems dalintis su kitais laiku, dėmesiu, supratimu, šypsena. Prasidėjus Aukos liturgijai per bažnyčią išsirikiavo Atnašų procesija. Vilmai Gylytei Jaskollai skaitant atnašų komentarus, prie Altoriaus buvo nešamos krikšto žvakės, simbolizuojančios krykštaujančius neseniai gimusius mažylius. Altorių papuošė gėlių puokštė, kurią nešė vaikai, neseniai priėmę Sutvirtinimo sakramentą, aukojami obuoliai simbolizavo meilę, gyvybę, vaisingumą, medus – sunkios kasdienybės saldumą, duonelės kepalas – šeimos vienybę, lininis rankšluostis – nelengvą kasdieninį moterų darbą. Prie altoriaus buvo atneštas šventintas vanduo, vynas ir šventinta duonelė, kuri didžio stebuklo dėka virsta dieviškuoju slėpiniu. Iškilmingas atnašavimas išreiškė viltį ir Dievo gailestingumo prašymą išėjusiems Anapilin bei gyviesiems. Besibaigiant šv. Mišioms klebonas Donatas Rolskis palinkėjo sveikatos ir Dievo palaimos visiems mokytojams, mokiniams bei jų artimiesiems, siūlė nepamiršti šio gražaus jubiliejaus šventės akimirkas užfiksuoti archyvuose ir palikti ateities kartoms.
Pasibaigus šv. Mišioms visi rinkosi buvusios mokyklos dideliame kieme. Registracijos metu žmonės sveikinosi vieni su kitais, džiaugėsi matydami savo mokytojus, klasiokus, pažįstamus. Susitikimo pradžią paskelbė nuaidėjęs mokyklinis skambutis, kuris susirinkusiuosius sukvietė į simbolinę pamoką.

Sudargas,,Patyrimas ‒ tai mokykla, kurioje pamokos kainuoja brangiai, bet tai vienintelė mokykla, kurioje galima šmokti...Pasiryžk tik reikalingai veiklai; pasiryžęs veik nenukrypstamai.“(Bendžaminas Franklinas).
Ar ne taip pasakytina apie visuomenines veiklas, kurios pas mus, atrodo, išgyvena vis dar kūdikystės amžių ir nėra labai paplitusios. Bat tai laikina, nes, žiūrėk, buriasi ir buriasi kokie nors judėjimai ir gražiais ženklais ženklina savo žingsnius. Tarp tokių ‒ ir Lietuvos kaimų bendruomenės. Juk daugelis jų be didelių raginimų įsiklauso, ką byloja jų krašto genius loci (vietos dvasia) ir užsikrauna ant savo pečių nelengvą atsakomybės naštą už tos vietovės gyvenimo krypčių paieškas, jų vystymą bei tausojimą. O juk tas kryptis plika akimi nenustatysi ir tam prireiks nelengvų paieškos būdų, kad būtų galima prakalbinti tą genius loci. Bet prakalbinusiems ‒ tik laikytis, kiek visko atsivers. Atsivers ir uždegs noru keisti ar savo gyvenimą, ar savo aplinką, kad joje būtų daugiau šviesių polėkių, daugiau gėrio, dagiau meilės savo artimam ir savo kraštui.
Prakalbinti genius loci nėra paprastas, bet tai labai prasmingas darbas. Juk kiek turiningų atminties lobių turi vietovėje gyvenančios žmonių kartos, ypač vyresnės, senoliai. Juk tai gyva istorija, ir ji neturėtų nukeliauti užmarštin, o pasitarnauti ir dabarčiai, ir ateičiai.
Kitas istorinės atminties gaivinimo kelias ‒ rašytinės medžiagos, nors ir menkiausios, kaupimas ir panaudojimas. Nes mes ‒ tiek vietovė, tiek tauta ‒ gyvensime ir pasauliui būsime įdomūs tol, kol išsaugosime savo kalbą, istoriją, papročius (pagal įžymų etnologą Libertą Klimką).

Joomla templates by a4joomla