1. Ar esate susipažinę su Kaimo parlamento idėja ir ar pritariate jai?

• Taip, esame susipažinę su KP idėja ir pritariame jai.

• Pati  idėja pati nebloga, tad pritariame. Mėginti reikia, nepamirštant  pasinaudoti ir kitų Europos šalių patirtimi.

• Politikavimas ir noras susikurti darbo vietą.

• Tai priešrinkiminis vajus ir galimybė patekti į Europarlamentą.

• Kodėl taip ilgai miegota ir traukiniui leista  nuvažiuoti, o dabar triukšmaujama.

• Populizmas ir daugiau nieko.

   

2. Kokį  Lietuvos kaimą norime matyti savo vizijose?

• Lietuvos kaimą norime matyti neišsivaikščiojantį ir nedegraduojantį palaipsniui ir linkusį gyventi tik iš pašalpų,  o gebantį dirbti, kurti  bendruomenės  narių gerovę, vystantį  verslą ir skleidžiantį gerąsias idėjas visuomenei.

• Ateityje norėtume, kad toliau būtų prižiūrimi atkurti dvarai, keltųsi kultūriniam gyvenimui apleisti kultūros namai. Norėtųsi matyti jaunimą, sugebantį ir geidžiantį aktyviai dalyvauti aukštesnio savo kaimiškų bendruomenių ekonominio ir dvasinio lygį kėlime.

• Patrauklų gyventi, dirbti ir poilsiauti.

• Mūsų vizijose Lietuvos kaimas – tai darbščių , išmintingų  sodiečių rankomis išpuoselėtos kaimo sodybos ir gyvenvietės, rūpestingai, panaudojant šiuolaikinę techniką ir mokslo  pasiekimus dirbami derlingi mūsų laukai ir pievos, ir žmonės, per amžius buvę ir išlikę savo tautos tradicijų, papročių, tautinės savigarbos puoselėtojais.

• Kaimą, kuris turi aktyvią bendruomenę, yra kultūros ir švietimo židinys: biblioteka, mokykla, darželis, kultūros namai, turi asfaltuotą susisiekimą su artimiausiu miestu ir seniūnija.

• Tokį , kad jaunimas nenorėtų bėgti iš savo gimtųjų namų vergauti į užsienį, o galėtų padoriai pragyventi čia. Kaimas turi išlikti jaukus ir patrauklus žmonėms, kad jie norėtų čia grįžti ir kurti savo ateitį.

• Kaimą matyti gražesnį, turtingesnį, kad jame gyventų ne susiskaldžiusi, o vieninga visuomenė, geranoriškai ir laisvai priimanti sprendimus, kad būtų daugiau tolerancijos ir pasitikėjimo, žmones neskirstant pagal socialinį statusą ar užimamas pareigas. Svarbiausia, kad sumažėtų bedarbystė.

• Kai kuriose vietovėse būtina gerinti infrastruktūrą, ypač tvarkant vandentvarką, kelius. Tam reikalingos investicijos, o tuo tarpu mes esame „nurašomi“ į tikslines, mažiau gyventojų turinčias teritorijas, ir daugiau dėmesio skiriama didiesiems miestams. Argi esame ne tos pačios šalies piliečiai? Gyventojų duomenys nėra tikslūs, daug jaunų žmonių migruoja, išvyksta laikiniems darbams, nemažas procentas emigruoja visam laikui. Kaimo parlamentas turėtų pajusti ir apibendrinti  kaimo ateities perspektyvas,  jas analizuoti ir per bendruomenės aktyvinimą pasiekti trūkumų viešinimo, negerovių šalinimo, o gerųjų iniciatyvų  - visokeriopo skatinimo.

3. Kas gerai kaimo plėtroje ?

• Socialinės įtraukties skatinimas , skurdo mažinimas ir ekonominė plėtra kaimo vietovėje, naujų darbo vietų kūrimo paieškos.

• Kaimo materialinės bazės kūrimas ir stiprinimas, sporto aikštynų renovacija, verslumo skatinimas.

• Kaimo plėtros programos indėlis, suteikęs galimybes Lietuvos ūkininkams tapti konkurencingiesms su kitų šalių ūkininkais. 2007-2013 m.  laikotarpiu daugelio bendruomenių padėti tvirti pamatai ateičiai.

•  Nebent tai, kad prieš bet kokius rinkimus mūsų būsimieji ,,valdytojai‘‘ atvyksta į kaimus su pilnomis kišenėmis pažadų. Tačiau pasigendama nuolatinio bendravimo tiek  su aukščiausios , tiek su vietinės valdžios institucijomis.

• Kol kas Lietuvoje remiami tik stambieji ūkininkai, o bendruomenių aktyvas jau tiek metų dirba tik už ačiū, tai koks čia gali būti gėris?

• Pagal kaimo plėtros programą bendruomenių iniciatyvos dėka vykdant projektus padaryta nemažai naudingų darbų. Tų nuveiktų darbų negalima vertinti vienodai todėl, kad savitą gyvenimo būdą nulemia  ir aplinka, geografinė padėtis, gyventojų skaičius, jau sukurta arba netvirta materialinė bazė, vietos žmonių aktyvumo rodikliai ir kt. Daug nuveikia rajono ūkininkai, kurie, gaudami nacionalines subsidijas, plečia savo ūkinę veiklą, nelieka abejingi visuomeniniam gyvenimui: kad ir nedaug, bet nesavanaudiškai paremia bendruomenės veiklas.

4. Kas blogai ir ką siūlote keisti kaimo ir vietos plėtros politikoje?  Ir kaip?

• Manome, kad  viskas joje gerai, tik reikia tinkamai įgyvendinti.

• Visiškai nekreipiamas dėmesys į dvasinį jaunimo švietimą. Jaunimo tarpe nelieka tikėjimo, jie visiškai nesilanko bažnyčiose. Mano manymu, mokyklose reikia per tikėjimo pamokas ne paveiksliukus spalvoti, o dėstyti rimtus dalykus. Įvesti visiems privalomas tikėjimo pamokas. Projektinėje veikloje taip pat turėtų atsirasti eilutė - dvasiniam jaunimo ugdymui.  .

•  Mažai buvo paramos smulkiems ūkininkams. Infrastruktūrinius, statybų, pastatų kapitalinių remontų projektus turėtų vykdyti savivaldybė arba VVG administracija, kuri samdytų tai išmanančius specialistus. Bendruomenės turėtų siūlyti idėjas.      

• Gyvename šia diena, nematome kaimo bendroje Lietuvos perspektyvoje. Nedirbti žemės ir už tai dar gauti pinigus, ne kurti darbo vietas, o mokėti išmokas bedarbiams , viską griauti ir statyti biurokratines užkardas kuriantiems - tokia šiandiena išveja iš kaimo ne vieną jauną , perspektyvų čia nematantį žmogų.

•  Skirti didesnį finansavimą kaimiškų vietovių projektams ir supaprastinti jų prieinamumą.  

• Konkrečiai negalime tiksliai atsakyti į tą klausimą, nesame įsigilinę ir į politinę veiklą, yra tekę girdėti nuomonių iš atstovų, kad kaimui nereikia parkelio ar tvarkingo šaligatvio, nes vis vien gyventojų skaičius kasmet mažėja, greit galima bus užarti kelius (?).Tai yra labai negatyvus ir neatsakingas požiūris, tad prieštaraujame tokiems pasakymams. Kiekvieno pilietinė pareiga būtų paneigti tokius gandus, kiekvienas žmogus yra vertybė, nuo to reikėtų pradėti mąstyti... Tačiau  kalbėdami apie projektus, turime pripažinti, kad kai kurie iš jų „tušti“, neapmąstyti ir neturintys tęstinumo bei nepaliekantys realios materialinės ar kultūrinės vertės.

Ko neturėtų būti, pvz.: rajoniniai kaimo plėtros skyriai kai kurių lėšų panaudojimą numatė neatlikę paskaičiavimų, kodėl reklaminiam aprašui-leidiniui apie vykdytus projektus paskyrė per didelę sumą, gal turėtume būti taupesni?                                      

5. Kitos Jūsų mintys bei siūlymai.

• Reikėtų mažinti mokesčius kaimo verslui, tarkim, šiais atvejais: atleisti nuo mokesčių pirmus trejus metus, jei verslą kuria jauni (iki 40 m), priešpensijinio amžiaus kaimo gyventojai ar kaimo bendruomenės; jei verslas kuriamas kaime ir įdarbinami kaimo gyventojai.

• Visiška nesąmonė, kad 2014-2020 m. VPS pagrindiniai įgyvendinimo rodikliai bus  sukurtų darbo vietų skaičius. Pritariu, kad būtų skatinamas bendruomeninis verslas, bet tam turėtų būti skiriama ne daugiau kaip pusė lėšų.

• Kaimuose uždaromos mokyklos, kultūros namai. Tokiuose kaimuose tik bendruomenės skatina žmones turiningai leisti laisvalaikį, rūpinasi jaunimo užimtumu ir daugeliu kitų dalykų..

• Ką gali nuveikti vadinamoji ,,kaimo savivalda‘‘  –  seniūnaitis, bendruomenės pirmininkas tuščiomis rankomis, neturintis realios galios, dirbantis iš idėjos, vien visuomeniniais pagrindais.

• Seniūnai, merai turėtų būti renkami tiesiogiai žmonių, bendruomenės centro pirmininkui-etatinis darbo apmokėjimas.

• Turi būti surastos investicijos darbo vietų kūrimui, nes darbas vien visuomeniniais pagrindais -  tai tuščias jėgų ir laiko švaistymas.

• Verslumo skatinimas yra naudinga idėja kaip ir kooperatyvų kūrimas, tačiau reikia bent minimumo pradinio kapitalo.  Turėtų būti sumažinti mokesčiai, kiti apribojimai.  Turi būti aiškūs ir teisiniai bei techniniai saugaus darbo įstatymai, nes stinga informacijos ir vien geros iniciatyvos nepakanka. Valdžios institucijos neretai daro įstatymų pakeitimus, tad smulkūs verslai atsiduria aklavietėje.

Dar siūlome peržiūrėti mokyklų ir gimnazijų vadovų teiginius dėl

bendruomeniškumo, nes dažnai jų vadovaujami kolektyvai vadina save atskira  bendruomene, o ne integraliu bendruomenės padaliniu.  

6. Jūsų siūlymai dėl kaimo ateities seimui, vyriausybei

• Sudaryti kuo palankesnes sąlygas  verslų kūrimuisi kaime.

• Gerinti susisiekimo sąlygas  ir  teikti paramą, įsirengiant naujos kartos vandens bei būsto šildymo sistemas (biokuras, saulės ir vėjo energija).

• Supaprastinti įstatymus bendruomeniniam verslui. Daugiau projektų  finansavimo konkursų bendruomenėms turėtų skelbti Kultūros, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ne tik Žemės ūkio ministerija.

• Teikti paramą  dienos centrams bei socialines paslaugas teikiančių įmonių veiklai. Sukurti palankesnes sąlygas šeimos verslo kūrimui ir plėtojimui kaimo vietovėse, skiriant vienkartinę paramą įrangai kaime kuriamam verslui įsigyti. Mažinti mokesčius kaimo verslui ir per mokesčius skatinti bei remti organizacijas, kuriančias darbo vietas kaime. Daugiau remti kaimo turizmo infrastruktūros gerinimo projektus.

• Teikti dalinę negrąžintiną paramą  ekologiškų technologijų: saulės baterijų, geoterminio šildymo ar panašių inovacijų  įrengimui – visiems, statantiems ar modernizuojantiems būstą kaime.

• Lietuva visais laikais buvo, yra ir bus agrarinis kraštas, todėl šią jo kryptį privalu visokeriopai remti .

• Atsakingiau reitinguoti kandidatus, per rinkimų turus siekiant deleguoti juos į įvairius valstybės ir savivaldos valdymo organus. Prisiimti daugiau atsakomybės už savo šalies ateitį, kurios kūrime kaip lygiaverčiai partneriai, o ne kaip marginalijos dalyvautų visi Lietuvos kaimo žmonės.

7. Ko mes siekiame?

• Sustabdyti jaunimo emigraciją iš Lietuvos kaimų  į užsienį ir  kad pagyvenę žmonės jaustųsi saugūs  ir orūs.  

• Kad kaime būtų patrauklu gyventi, dirbti ir poilsiauti.   

•   Gyventi ramiai ir prasmingai savo kaime, savo Lietuvoje, kurios politikos vizijose ir perspektyvose yra ir Lietuvos kaimas – ne išdraskytas, ne sugriautas ar sunaikintas , o klestintis.

• Protingos ir teisingos, priešakiniais mokslo bei analitiniais klestinčių užsienio valstybių pasiekimų  pavyzdžiais paremtos politikos kaimo atžvilgiu.

• Teisingo lėšų paskirstymo, laikantis lygiavertiškumo ir lygiateisiškumo principų tarp visų pretendentų, neišskiriant mažesnių rajonų ar kitų dalyvių.

• Sukurti realias pasiturinčio ir šviesaus gyvenimo sąlygas bei galimybes mums ir ateinančioms kartoms: graži, kultūringa aplinka, išvystyta  infrastruktūra, veikiančios kaimą aptarnaujančios įstaigos ir plėtojami verslai, susiję su gamyba bei turizmo industrija.

 Paruošta pagal BC pateiktus atsakymus