Janukiškių bendruomenės nariai išsiruošė į pažintinę-edukacinę ekskursiją po Dzūkijos kraštą, kurios tikslas ‒ skatinti bendruomenės narių sutelktumą, didinti jų kūrybiškumą ir saviraišką, puoselėti senolių tradicijas, paakinti domėtis etniniu Lietuvos regionų paveldu.
Kadangi į kelionę vyko nemažai stipriosios lyties atstovų, neatsispyrėme pagundai aplankyti senovinių automobilių ir motociklų muziejų „Kubilkiemis“ Marijampolėje. Tai pirmas tokio tipo muziejus Sūduvos‒Suvalkijos krašte. Senų transporto priemonių kolekcija čia kaupta ketvirtį amžiaus. Joje apsilanką tikrai atrastumėte ir Jūsų prisiminimuose išlikusius automobilius, motociklus ar senovinius rakandus. Tai unikalus ir turtingas eksponatų gausa muziejus, kuris įsikūręs senos kepyklos pastate. Visos transporto priemonės yra senesnės, nei 30-ies metų. Dauguma pagamintos Sovietų Sąjungoje. Bet yra ir retų, vienetinių vokiškų, japoniškų, amerikietiškų automobilių ir motociklų. Visi šie muziejaus eksponatai mena savo įstoriją ir atsiradimą šioje vietoje, apie kurią mums su pakilia nuotaika ir užsidegimu pasakojo pats muziejaus savininkas Kęstutis Kubilius.
Laikui spaudžiant išskubėjome Druskininkų link, į susitikimą su Viečiūnų kaimo bendruomene „Versmė“. Mus šiltai pasitiko bendruomenės atstovė Laima Ražienė, kuri papasakojo apie miestelio istoriją, atnaujintus pastatus, parką bei bendruomenės namus. Viečiūnuose kasmet organizuojamos Joninės, Žolinės, Rudenėlio šventės, Šeimos diena, Advento vakaronė, Kalėdinis bendruomenės vakaras, Užgavėnės, Atvelykio šventės. Buvo įdomu sužinoti,kokių senolių tradicijų laikosi dzūkai, švęsdami tradicines šventes. Bendruomenė organizuoja įvairius būrelius, tokius kaip aerobika, mankštos, šiaurietiškas ėjimas, meniniai užsiėmimai, tautiniai bei pramoginai šokiai. Vyksta edukacinės programos: žvakių liejimo, audimo, kalvystės ir kt. Po pažintinės ekskursijos sėdome prie bendro stalo bendruomenės namuose. Čia prisistatėme vieni kitiems, šiltai ir maloniai pabendravome. Buvome pavaišinti grikine boba (babka) ‒ dzūkų apeiginiu kepiniu ir grikių žiedų arbata. Neragauta, neregėta, o jau skanumas, mmm...

Tęsdami kelionę pakeliui užsukome prie milžiniško saldaus bokšto 3,7 m aukščio šakočio, kuris buvo kepamas 2015 m. gegužės 22 d. tradiciniu būdu: rankomis sukant didžiulį veleną, degant tikrai malkų liepsnai. Tai – sunkiausias, aukščiausias ir storiausias šakotis Lietuvoje. Svoris 85,8 kg. Jam iškepti naudoti tik lietuviški produktai: kiaušinių – 1700 vnt., miltų – 64 kg, cukraus – 48 kg, sviesto – 45 kg, grietinės – 29 kg. Visi buvome maloniai sužavėti šiuo rekordiniu kepiniu.
Neprivažiavus trejetą kilometrų iki Druskininkų yra Naujasodės kaimas. Jame apie 40 metų gyvena ir kuria skulptorius, medžio drožėjas Antanas Česnulis, vienas žinomiausių Lietuvos medžio drožėjų. Jo sodyboje prie vaizdingo Ratnyčėlės upelio išdėstyta drožinių ekspozicija. Pirmiausiai mus pasitiko vėjo malūnas, kurio keturiuose aukštuose sukauptos autoriaus drožtos skulptūros. Nuo malūno upelio link išdėstyta unikali Rūpintojėlių siena. Jos akmeninėse nišose yra kaupiami visų Lietuvos meistrų rūpintojėliai. Palei Ratnyčėlės pakrantę eksponuojama kompozicija „Žmogaus ir medžio gyvenimas“. Toliau keliaujant parku išsidėstę liaudies teatro personažai: Žemaitės „Marti“, Antano Vienuolio „Prieblandoje“, Vinco Krėvės „Prie dangaus vartų“ ir kt.
Na ir pagaliau kelionės tikslas – Druskininkai. Su gidu susitinkame šalia Druskininkų muzikinio fontano. Čia išgirstame Druskininkų istoriją ir bėgame „nusilenkti“ netoliese esančiam Karaliaus Mindaugo paminklui. Iš čia prasideda pažintinė ekskursija po Druskininkus. Pamatome ir išgirstame tikrai daug: senamiestis ir M. K. Čiurlionio sodyba, kurioje menininkas gyveno, kūrė, mėgdavo atostogauti; vila „Linksma“, kurioje įsikūręs Druskininkų miesto muziejus; Druskonio ežeras; Vijūnėlės parkas; Vilniaus alėja; Druskininkų bažnyčia; M.K. Čiurliono skluptūra; Gydyklų parkas. Įbėgame į „Europa Royal“ paskanauti mineralinio vandens, kad atgautume jėgas ir atsikvėptume po dviejų valandų kelionės po miestą. Besižvalgydami i o šgirdome gal ir ne viską, bet pamatėme tikrai daug. Padėkojame gidui, kuris mus palydi iki Lynų kelio Druskininkuose ir atsisveikiname.
Visus metus veikiantis Lynų kelias Druskininkuose – vienintelis toks Lietuvoje. Tai viena iš ekologinių transporto rūšių, kuri neteršia aplinkos. Keltuvų stotelė yra prie Druskininkų vandens parko ir iš jos kelia į kitą Nemuno pusę prie žiemos pramogų centro „Snow arena“. Kelionė į vieną pusę trunka apie 7,5 minutes, o jos metu pakylama į 45 metrų aukštį. Baimė lydėjo ne vieną, tačiau vieni kitus drąsinome, laikėmės už rankų ir pro keltuvo langus tarsi iš apžvalgos rato stebėjome įspūdingus Druskininkų kurorto miškus, Nemuno upės vingius ir nuostabią miesto panoramą.
„Įkaitę“ nuo ekstremalių pramogų užsukome atsivėsinti į „Snow arena“, čia vidutinė temperatūra svyruoja nuo - 2 oC iki - 4 oC šalčio. Deja, slidinėti šį kartą neteko, bet tikimės dar ten sugrįžti.
Paskutinė mūsų ekskursijos stotelė tai žinoma ta, kurioje galima atsipūsti, susėsti pabendrauti ir dar ko nors skanaus paragauti. Taip ir atkeliavom pas Vytenį ir Rimą Bagdanavičius, kurie kepa dzūkiškas bulvines bandas. Vos tik įžengus į kiemą, buvome šiltai pasitikti muzikantų, o šeimininkai kvietė užeiti vidun. Nieko nelaukdami pradėjome mokytis kaip iškepti bulvinę bandą. Sužinojome kokių kopūstų lapų reikia prisirinkti, kaip juos išdžiovinti, kaip pasidaryti bulvinę tešlą ir kitų gudrybių. Vakaras iš tiesų neprailgo, gerai leidome laiką, ne tik šeimininkų, bet ir muzikantų draugijoje: ir siūbavom, ir lingavom, ir dainavom, ir pašokdinti buvom, o ne gana to, atspėję mįsles ir „Kurtinio ašarų“ ragavom. Visą smagų laiką vainikavo dzūkiškų bulvinių bandų degustacija. Ir vis gi, tai – paprastai nepaprastas patiekalas. Kaip pasakytų dzūkai: „Dzūkų bandos – tai ne blynas, tai – bulbinis gardumynas.“
Gera nuotaika ir dainos lydėjo iki pat namų. Laukiame daugiau prasmingų kelionių ir renginių, kurie sutelkia bendruomenės narius, nuteikia nuoširdžiam bendravimui bei plečia kaimo žmonių akiratį.

Janukiškių bendruomenės narė Kristina Urbštienė.