Spausdinti
Kategorija: Bendruomenių naujienos
Peržiūros: 882

Prie teritorijos maketoPrie Baltijos jūros yra Danijos, Švedijos, Suomijos, Rusijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos krantai. Generalizuotas Baltijos jūros kranto linijos ilgis 7080 kilometrų. Šakių bendruomeniečiai jau yra aplankę didesnę daugumą išvardintų kaimynių, likusios tik Danija ir Rusija.
Išgirdę, kad į Kaliningradą mums galioja vienkartinės vizos, susidomėjome šiuo Rusijos lopinėliu prie Baltijos jūros ir galimybe aplankyti kaimynę.
Rugsėjo 28 dieną, paruošę kelionei reikalingus dokumentus, atvykstame į Kybartus ir atlikę sienos kirtimo formalumus, keliaujame pro Stalupėnus (Nesterovą) į Tolminkiemį (Čystye Prudy). Ankstyvų rytą, kai dar daugelis miega, pasivaikščiojome Tolminkiemyje, apžiūrėjome Donelaičio tėvoniją. Per Gumbinę (Gusevą) keliaujame link Karaliaučiaus, tai - didingasis karalių miestas, dar vadinamas „keturių K“ miestu (Koenigsberg, Kaliningrad, Karaliaučius, Królewiec tai miesto pavadinimai įvairiais laikotarpiais ir įvairiomis kalbomis). Jis buvo beveik visiškai sugriautas Antrojo pasaulinio karo metu. Iš vokiškojo miesto telikę kelios bažnyčios, padrikai išsibarsčiusios po visą miesto teritoriją, septynetas vartų ( anksčiau miestą juosė gynybinė siena, turėjusi daug vartų)Priegliaus upės saloje, kurioje anksčiau buvo senamiestis, o dabar plyti žalias parkas. Visa tai, mes pamatome apžvalginės ekskursijos metu po Karaliaučių (Kaliningradą): buvusią Kryžiuočių ordino, Prūsijos hercogystės sostinę ir valdovų karūnavimo vietą. Sužinome, kad čia buvo atspausdintos pirmos lietuviškos ir prūsiškos knygos ir kad čia 1547 m. atspausdinta pirmoji lietuviška knyga – Martyno Mažvydo „Katekizmas“.

Domimės Karaliaučiaus istorijaMieste yra daug įdomių vietų, kurioms verta pasdomėti. Aplankome salą, kurioje palaidotas garsus filosofas I. Kantas, Katedros muziejų, centrinę miesto aikštę, soborą, katalikų bažnyčią, universitetą, paminklą I. Kantui, L. Rėzai ir kitoms asmenybėms. Apžiūrėję miestą, atvykstame į istorijos muziejų, įkurtą Frydlando vartuose. Muziejuje išradingai, pasitelkiant šiuolaikines technologijas, pasakojama Kionigsbergo istorija. Žiūrėdami dokumentinį filmą, pasijautėme lyg ir kartu su personažais keliautume XIX a. miesto istorijos vingiais. Mus pasitiko ne tik tuometinio miesto vaizdai, bet ir garsai: riedančios karietos, vaikų juokas, turgaus prekeivių šūksniai. Visa tai padeda persikelti laiku į miestą, kurį negailestingai sunaikino ir neatpažįstamai pakeitė karas.
Kaliningradas yra vienintelis Rusijos neužšąlantis uostas: jame vystoma žvejybos, maisto, popieriaus pramonė. Miesto prieigose yra naudingų iškasenų – anglies, durpių, didžiausios gintaro kasyklos. Veikia laisvoji ekonominė zona “Jantar”, į kurią investavo Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Lietuvos, Lenkijos, Izraelio verslininkai.
Toliau keliavome į miesto pasididžiavimu laikomą „Pasaulinio vandenyno“ muziejų, kuriame aplankėme vieną iš čia eksponuojamų 4 laivų - povandeninį laivą B 413. Įvairiais laivais, laiveliais ir valtimis pasigrožėjome vaikščiodami Priegliaus upės pakrante, o vėliau dar turėjome galimybę plaukti laivu šia upe ir pasigrožėti Karaliaučiaus vaizdais iš upės. Pavargę, bet daug sužinoję, pasiekėme viešbutį „Patriot“, kuriame laukė poilsis po įtemptos ir prasmingos kelionės dienos.
Draugystės ratasRyte, po pusryčių, vykome į Palmininkų (Jantarnyj) miestelį, kurio apylinkėse glūdi virš 90% viso pasaulio gintaro išteklių. Aplankėme unikalų Jantarnyj muziejų. Jame susipažinome su gintaro gavyba ir apdirbimu, miestelio istorija, apžiūrėjome įspūdingus gintaro dirbinius, antikvarinių indų ekspozicijas, kankinimų kamerą, kurioje buvo kalinami gintaro vagys. Apžiūrėjome gintaro gavybos pradininko M. Bekerio bažnyčią, padovanotą šachtininkams, paminklą holokausto aukoms, pajūrio promenadą, apžvalgos aikštelę į gintaro kasyklas. Ypač susidomėjimę išklausėme gidės pasakojimą apie gintaro gavybą, o mūsų įgytas žinias įtvirtino trumpametražis filmas „Jantarnyj“ gelmių gintaras“.
Toliau mūsų kelionė tęsiasi į kurortinį miestą – Raušius (Svetlogorską). Tai – ištaigingiausias krašto kurortas su stačiausiais jūros krantais, išlikusiomis prieškario vilomis ir naujaisiais Koncertų rūmais. Mieste bandoma derinti vokiška architektūra ir naujo stiliaus statyba. Vietiniai šį miestą dažnai lygina su Palanga ir kitais Europos kurortais. Prieš karą čia mėgo lankytis daugybė vokiečių, todėl Svetlogorską puošia gražūs vasarnamiai bei įvairi augmenija. Besididžiuojantys vietiniai savo kraštą dažnai vadina botanikos sodu. Papietavome, pabuvome prie jūros, įsigijome suvenyrų, nes gintaro parduotuvių čia gausu. Jose labai daug mielų niekučių ir kitų paprastų, bet skoningų gintaro vėrinių. Jei smalsu, galima išbandyti ir kosmetikos ar maisto su gintaru (vietinių gamintojų fantazija beribė), rasite ir muilo su gintaro inkliuzais, ir gintarinio kremo, ir trauktinės, ir arbatos, ir makiažo priemonių, ir aliejaus su gintaru, ir dar daug visokių įdomybių.
Vakare mūsų laukė kelionė į namus. Su smagia daina, pabendravę, sustiprinę draugystę, prisaikdinę organizatorius ruoštis sekančioms kelionėms paryčiais pasiekėme Šakius.

Laima Gončaruk, BC „Santaka“

Gintaro kasyklos Plaukimas Priegliaus upe