Vinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.x

Sudargas,,Patyrimas ‒ tai mokykla, kurioje pamokos kainuoja brangiai, bet tai vienintelė mokykla, kurioje galima šmokti...Pasiryžk tik reikalingai veiklai; pasiryžęs veik nenukrypstamai.“(Bendžaminas Franklinas).
Ar ne taip pasakytina apie visuomenines veiklas, kurios pas mus, atrodo, išgyvena vis dar kūdikystės amžių ir nėra labai paplitusios. Bat tai laikina, nes, žiūrėk, buriasi ir buriasi kokie nors judėjimai ir gražiais ženklais ženklina savo žingsnius. Tarp tokių ‒ ir Lietuvos kaimų bendruomenės. Juk daugelis jų be didelių raginimų įsiklauso, ką byloja jų krašto genius loci (vietos dvasia) ir užsikrauna ant savo pečių nelengvą atsakomybės naštą už tos vietovės gyvenimo krypčių paieškas, jų vystymą bei tausojimą. O juk tas kryptis plika akimi nenustatysi ir tam prireiks nelengvų paieškos būdų, kad būtų galima prakalbinti tą genius loci. Bet prakalbinusiems ‒ tik laikytis, kiek visko atsivers. Atsivers ir uždegs noru keisti ar savo gyvenimą, ar savo aplinką, kad joje būtų daugiau šviesių polėkių, daugiau gėrio, dagiau meilės savo artimam ir savo kraštui.
Prakalbinti genius loci nėra paprastas, bet tai labai prasmingas darbas. Juk kiek turiningų atminties lobių turi vietovėje gyvenančios žmonių kartos, ypač vyresnės, senoliai. Juk tai gyva istorija, ir ji neturėtų nukeliauti užmarštin, o pasitarnauti ir dabarčiai, ir ateičiai.
Kitas istorinės atminties gaivinimo kelias ‒ rašytinės medžiagos, nors ir menkiausios, kaupimas ir panaudojimas. Nes mes ‒ tiek vietovė, tiek tauta ‒ gyvensime ir pasauliui būsime įdomūs tol, kol išsaugosime savo kalbą, istoriją, papročius (pagal įžymų etnologą Libertą Klimką).

Sudargas2Visa Sudargo bendruomenė – ne tik 2003 m. susikūręs jos centras – jau ilgus metus remiasi turtingais vietovės žmonių atminties lobynais, taip pat atsekama rašytine meddžiaga apie šį kraštą ir visu tuo grindžiamas žinių kelias, vedantis į priekį. Viena šio žygio tema yra įveikiama lengviau, nes yra jaunesnė ir dar neišdilusi iš žmonių atminties bei įamžinta daugelyje rašytinių šaltinių. Tai knygnešystė, trukusi 40 metų (1864 – 1904 m.). Kita tema – vietovės istorija nuo seniausių laikų iki šių dienų ‒ reikalauja daug didesnių pastangų ją prakalbinant. Bet ir tai įmanoma, nes čia didelę paramą suteikia moksliniai tyrinėjimai. Rašytiniuose šaltiniuose Sudargo istorija pradėta žadinti tik1909 m. kraštotyrininko Juozapo Radziukyno iniciatyva. Iki tol remtasi tik kryžiuočių kronikininko Petro Dusburgo kronikos 1326 m. užrašymais. XX amžius jau teikė daugiau žinių, o 1970 metai yra paženklinti ir piliakalnių gelmių tyrinėjimais (archeologų Prano Kulikausko ir Reginos Volkaitės-Kulikauskienės ekspedicija).
XXI a. pradžioje Sudargo piliakalniai sulaukė plačių kompleksiškų tyinėjimų. Skaitlingai ekspedicijai vadovavo archeologas, paveldosaugos ekspertas Zenonas Baubonis ir archeologas, archeologijos istorikas doc. dr. Gintautas Zabiela. Jų vadovaujama ilgalaikė ekspedicija vykdė tiriamuosius piliakalnių kasinėjimams net kelerius metus ir pateikė labai daug naujų žinių bei atliko reikalingus Sudargo piliakalnių komplekso pritaikymo lankymui darbus. Taigi praėjus 110 metų nuo J.Raddziukyno kuklaus Sudargo pagarsinimo, gal mažai kam ir beišgirsto, dabar vietovė tapo viena tarp labiausiai lankomų objektų Šakių rajone. Ir tai tapo tarsi skolos už per ilgai užsitęsusią Sudargo tvirtovės reikšmės Lietuvos valstybės kūrimuisi užmarštį , kuri užtruko beveik 600 metų nuo 1317m., kai buvo sutriuškinta Sudargo tvirtovė, iki 1909 m.
Sudargas 3Tačiau Sudargo krašto žmonės, visa visutėlė jų bendruomenė, nuolat dirba ir budi, kad istorinė vietovė vėl nepatektų į tamsius užmaršties labirintus, o nuolat dalyvautų žinių apie mūsų kraštą paieškų plėtroje ir sklaidoje. Tuo tikslu visą rugpjūčio 3 d. paskyrė Sudargo istorijos priminimui, kuris vyko keliais etapais nuo 11 valandos iki vakaro. Ir kiekviena dienos valanda turėjo savo paskirtį. Pirmiausia šventės svečiai buvo pakviesti į Sudargo Emauso evangelikų liuteronų bažnyčioje surengtą iškilaus fotomenininko Vido Venslovaičio nespalvotą teminę parodą, kurioje 15-oje paveikslų įamžintas istorinis mūsų paveldas ‒ piliakalniai.
Tačiau renginio‒mokslinės konferencijos pavadinimas ,,Sudargo istorija ‒ dabarčiai“ savo programoje talpino net keletą skirtingų temų. Pirmoji tema buvo Knygnešių tėvu tituluoto kunigo: Martyno Sederevičiaus 190‒osios gimimo sukakties paminėjimas ir lietuviškos spaudos atgavimo 115‒mečio prisiminimas bei visais laikais Sudargą ir Lietuvą gynusių didvyrių pagerbimas. Už tai labai nuoširdžiai buvo aukojanos šv. Mišios Sudargo šv. Jono Krikštytojo katalikų bažnyčioje (kun. Zenonas Stepanauskas). Po maldų bažnyčioje Sudargo Martyno Sederevičiaus mokyklos ir visuomenės atstovai padėjo pačių rankomis nupintus vainikėlius su atminimo žiburėliais prie paminklo ,,Visiems lietuviško rašto ir žodžio sergėtojams“ miestelio centre bei ant bendro knygnešių M.Sederevičiaus ir S. L.Kušeliausko kapo ir prie pamimnklo,,Sudargo pilies gynėjų atminimui“.Tai buvo prasmingas pagarbos ir atminties žadinimo akcentas, kuris skatino visuomenę susikaupti ir mintimis sugrįžti į tuos tolimus skaudžius Sudargo žemei laikus, kurie iki mūsų dienų paliko penkių piliakalnių keteras, o jų įžemiuose, be abejo, dar ne vieną mūsų protėvių gyvenimo paliudijimą. Tai iš tų atrastųjų trupinėlių, juos prakalbinus, rašomi istorijos mokslo traktatai. Sudargo renginys buvo kaip tik ta diena, kurios metu buvo puiki proga išgirsti, ką kalba praeitis mūsų dabarčiai, kokią žinią neša ateičiai.
14 val. plačiai atvėrusi duris evangelikų liuteronų bažnyčia ir garbus jos kunigas Virginijus Kelertas laukė konferencijos dalyvių: čia prasidėjo pati svarbiausia renginio dalis. Ne pramoginė, o išminties grūdą sėjanti. Tos, per mokslą iš seniausių laikų atėjusios išminties ir šiandienės, jau naujų laikų pasiekimus apibendrinančios.
Visus susirinkusius giliai apmąstytu žodžiu pagarbiai pasveikino kunigas Virginijus Kelertas, linkėdamas geros kloties bendrystėje.
Trumpą renginio tikslų pristatymą padarė Sudargo bendruomenės centro pirmininkė Alberta Natalija Dragūnaitienė. Jos didysis rūpestis, kad Sudargas ir savo istorija, ir išskirtiniu gamtiniu paveldu užimtų deramą vietą Lietuvos žemėlapiuose.
Sudargas 4Pagrindinis konferencijos akcentas ‒ mokslininkų archeologo, archeologijos istoriko docento dr. Gintauto Zabielos ir archeologo, paveldotvarkos eksperto Zenono Baubonio pranešimai. O jų temos tokios: ,,Sudargo piliakalniai Panemunės pilių grandinėje“ (G. Zabiela) ir ,,Piliakalnių pritaikymo paveldo pažinimui galimybės“ (Z. Baubonis). Pranešimai giminingi ir pagal temos aktualumą yra tęstiniai. Medžiaga jų pristatymui paruošta labai atsakingai ir pritaikyta demonstravimui, todėl klausytojams daug patrauklesnė ir įsimintinesnė. Tai patvirtino ir klausytojų noras dar daugiau sužinoti diskusijų metu ‒ juk ne kasdien tokio lygio mokslininkai vaikščioja Sudargo žeme ir ne kasdien prisiliesi prie žinių, pasakytų iš pirmų lūpų. Ir tai buvo skirta ne vien tik Sudargui, o ir visam Šakių kraštui bei visai Panemunės pilių juostai. Tai buvo pati reikšmingiausia renginio dalis ir Sudargo bendruomenės centras yra be galo dėkingas mokslininkams už ,,vieno didžiausių Lietuvoje laikomo piliakalnių komplekso“ (G.Zabiela) likimą.
Tačiau renginyje buvo nagrinėjamos dar dvi svarbios temos. Viena iš jų ‒ tai Šakių turizmo informacijos centro direktorės Ievos Bernotaitės tema ,,Šakių kraštas Lietuvos turizmo žemėlapyje“. Prelegentė, demonstruodama Šakių krašto turizmo žemėlapį su daugybe galinčių sudominti patrauklių ojektų, greitakalbe, bet aiškia ir raiškia dikcija išklojo žinias apie visas šio krašto įžymybes. Pasiklausius tokio pranešimo, tikriausiai, nelabai norėsis kaliauti kur kitur, o tik į Šakių kraštą, kur įvairiausių maršrutų pasirinkimas tikrai platus ir įdomus.
Dar viena tema, sudargiečiams galėjusi būti lyg ir kasdienė, tačiau svečiams – ne. Tai Sudargo seniūnės Ritos Grigaitienės pranešimas. Ji ir jos vadovaujamas susitelkęs seniūnijos darbuotojų kolektyvas yra tie žmonės, kuriems, kaip ir dera geriems šeimininkams, kasdien rūpi savojo kiemo, savosios sodybos veidas. Tas veidas ‒ 18 ha ploto rekreacinė teritorija su visais Sudargo istorinio paveldo objektais. Ir tai dar ne viskas, nes tų objektų yra dar visoje plačioje seniūnijos teritorijoje ir visur jie neužmiršti. Tuo labiau, kad grožio ir tvarkos palaikymas gyvenvietėse ir sodybose yra tapęs Sudargo krašto žmonių savastimi, tiesiog jų vizitine kortele. O vietovės tvarka ir švara itin daug prisideda prie jos patrauklumo ir įsimintinumo sklaidos.
Po konferencijos ir neilgų dikusijų visa visuomenė buvo pakviesta į bendruomenės centro seklyčią pietų, kurių viliokas buvo zanavykiškas, bendruomenės šeimininkių kaip dovana šventei iškeptas kugelis. Po pietų publika patraukė į katalikų šv Jono Krikštytojo bažnyčios šventorių, kur ant per II-jį pasauliniį karą susprogdintos bažnyčios pamatų laukė garsaus žydų kilmės amerikiečių ir pasaulio rašytojo Džeromo Deivido Selindžerio kūrinio ,,Rugiuose prie bedugnės“ skaitymai. Juos išpildė rašytojas ir aktorius Alvydas Šlepikas. D.D. Selindžerio vardas su Sudargu siejasi tuo, kad čia yra įleistos rašytojo protėvių šaknys ir šios giminės garbei prodiuserio Rolando Skaisgirio iniciatyva Sudarge ruošiamasi pastatyti paminklą.
Tačiau šios valandos metu pradėjo pliaupti lietus, o dar laukė IX-ojo muzikos festivalio ,,Beatričės vasaros“ koncertas ,,Vidurnaktis Paryžiuje“(atlikėjai vokalas ‒ Klotilda Solanž, fortepionas ‒ Lukas Gedvilas). Nors lietus nenorėjo užleisti savo pozicijų, tačiau prieš pat koncertą dangus prasiblaivė ir Sudargo kalną užplūdo mašinos, mašinytės. Ir verta buvo, nes koncertas sužavėjo visus.
Sudargas 1Dar nepaminėtas Sudargo bendruomenės centras. Visa tai, kas šiame krašte yra vertingo, reikalauja pažinimo bei šio pažinimo viešinimo. Didelė to darbo dalis tenka bendruomenės centrui, bet ne vien jam. Organizuojant veiklas, buriasi visi bendruomenės padaliniai: pirmiausia BC taryba ir jos talkininkai bendruomenaičiai, seniūnija, mokykla, biblioteka, abidvi Sudargo bažnyčios ‒ katalikų ir evangelikų liuteronų, paštas, kiekvienas aktyvus bendruomenės narys. Krašto viešinimas vyksta įvairiais kanalais: medžiagos apie Sudargą rinkimu, jos sisteminimu ir leidyba bei sklaida; teminių renginių organizavimu; turistų edukavimu; iškilių asmenybių pritraukimui į Sudargą, kas labai prisideda prie gyvos žinios apie šį kraštą sklaidos. Didžiulė vertybė ‒ Šakių savivaldybės, ypač jos kultūrininkų parama mūsų veikloms, taip pat valstybės žinybų indėlis per projektus, investuojamus į tolygią kaimo plėtrą. Bet visų šių išvardintų ir dar neišvardintų veiklų pamatas yra vietiniai bendruomenės žmonės. Jie ne epizodiškai, o kasdien dalyvauja šio nuostabaus krašto išsaugojimo ir garsinimo veiklose.
Tačiau kilus reikalui, atsiranda ir nuoširdžių remėjų iš šalies. Konkrečiu šio renginio atveju easme nuoširdžiai dėkingi bajorui Šv. Adalberto ‒ Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės – riterių ordino vadovui Artūrui Giedraičiui ir jo žmonai Kristinai Savickytei‒Giedraitienei už asmeninę finansinę paramą bei Šv. Adalberto ‒ LDK ‒ordinui už visuomeninę paramą ir gražius mums atsiųstus linkėjimus bei į renginį atvykusiai jų atstovų dejegacijai, vadovaujamai Vaido Morkevičiaus. Dėkingi už pareikštą norą su mumis bendradarbiauti edukacijos srityse. Mums tai ‒ didelė garbė.
Dėkojame UAB Dainiai (direktorius Kasparas Jurevičius) už dosnią materialinę paramą.
Gėrimės ir džiaugiamės fotomenininko Vido Venslovaičio teminiais darbais, prisiliečiančiais prie piliakalnių slėpinių ir dvasios, gražiai papildžiusiais renginį ir, be abejo, tapsiančiais vertinga archyvine medžiaga ateičiai. .
Šventė, kurios scenarijus buvo tikrai kitoks, negu daugelio, praėjo. Tačiau ji paliko daug šviesos ‒ ilgalaikės, neišblėstančios. O bendruomenei ‒ tai vėl naujas impulsas skverbtis į žinių slėpinius, kad Sudargo vietovė daugiau niekada nepatirtų užmaršties.

Alberta Natalija Dragūnaitienė, Sudargo BC pirmininkė

Joomla templates by a4joomla