Kur begyventų žmogus, ką jis beveiktų, visada ieško kito žmogaus, kad galėtų bendrauti, dalintis įspūdžiais, juk bendraudamas jauti, kad pasaulis nesibaigia ties mūsų horizontu. Liepalotų bendruomenės „Tėviškė“ nariai taip pat labai mėgsta bendrauti.
Bendraujame mes ne tik prie kavos ar arbatos puodelio, bet taip pat ir vykdami į įvairias keliones. Dar ir dabar bendruomenės nariai dalinasi įspūdžiais iš kelionės į Raudondvario dvarą. Raudondvario pilies dvaras – XVII a. pradžios Lietuvos renesanso architektūros paminklas. Dvaras stūkso nepaprastai gražiame gamtos kampelyje, Nevėžio dešiniojo kranto aukštutinėje terasoje, šalia Nevėžio ir Nemuno santakos. Dar XVI a. pab. menantis Raudondvario dvaro architektūrinis ansamblis – vienas įspūdingiausių atgimusių renesanso architektūros paminklų Lietuvoje. Didelį įspūdį paliko atsinaujine, turizmui ir visuomenės poreikiams kompleksiškai pritaikyti pastatai, sutvarkytas parkas.

Spalio 18 dieną su aktyviausiais bendruomenės nariais vykome į Vilnių. Čia aplankėme Valdovų rūmus. Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose apžiūrėjome dvi nuolatines ekspozicijas, atspindinčias istorinės rezidencijos funkcijas. Gausius radinius kartu su rūmų raidos maketais, ikonografine medžiaga ir tekstiniais komentarais radome Rūmų istorinės ir architektūrinės raidos ekspozicijoje. Rūmų atkurtų istorinių reprezentacinių interjerų ekspozicija mus atvedė į reprezentacines menes su atkurtais istoriniais vėlyvosios gotikos, renesanso ir ankstyvojo baroko reprezentaciniais interjerais, taip pat čia aplankėme specialią lobyno salę.
Aplankėme ir Vilniaus Katedrą, kuri turi daugiau kaip šešių šimtmečių istoriją. Šioje šventovėje saugoma daugybė religinių, meno ir istorinių vertybių, kurios yra svarbios ne tik Vilniaus, bet ir visos Lietuvos, tame tarpe ir mūsų, žmonėms. Šis religinis, kultūrinis ir istorinis paveldas — tai prieš mus gyvenusių žmonių palikimas, susijęs su mūsų krašto tikėjimo istorija.
Pabuvojome ir didžiausioje šalyje Lietuvos kultūros paveldo saugykloje, tai Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje. Tai vienas seniausių muziejų Lietuvoje.
Rudeniškai gražų spalio savaitgalį keturi mūsų bendruomenės nariai autobusu vyko į trijų dienų kelionę – į Lvovą – didžiausią vakarų Ukrainos miestą prie Poltvos upės, istorinę Galicijos sostinę, turinčią apie 800 tūkst. gyventojų. Lvovo senamiesčio architektūra kažkiek primena Krokuvos, Vilniaus ir kitų Europos miestų dvasią.
Iš visų kelionių bendruomeniečiai grįžta su pakilia nuotaika, geromis emocijomis. Dalinamės patirtais įspūdžiais ir numatome naujas veiklas.

BC „Tėviškė“ pirmininkė Alvyra Janavičienė