Gimtinė žmogui ‒ amžina traukos žemė. Kur bebūtum, kur begyventum, ją lankai mintyse, skausmingai ilgiesi sapnuose ar svajonėse. Atsigauni tik ją aplankęs, tik pavaikščiojęs vaikystės ar jaunystės takais, tik prigludęs prie medžio kamieno, kurį kadaise palikai dar liekną, liauną, o dabar jau apglėbti nebegali. Ir visa tai nors brangu ir sava, tačiau širdį skausmu veria, kad tu jau ne čia, kad nežinai, ar kada nors čia sugrįši? O sugrįžti į gimtinę taip norisi, taip norisi. Juk Tėviškė ‒ tai ta vienintelė vieta žemėje, virš kurios dangus mėlyniausias, laukų toliai žaliausi, kur šulinio vanduo gaiviausias, kur saulė kitaip šviečia...
Tokio ilgesio vedini Lepšių kaimo kraštiečiai vis lekia, skuba į kasmetinį savo susitikimą Jis vyksta kiekvienų metų rugpjūčio pabaigoje ir yra tapęs tradiciniu renginiu. Nuo pirmojo susitikimo šiemet praėjo dešimt metų. Iki bendruomenės susikūrimo susitikimus organizavo dabartinė bendruomenės pirmininkė Ona Baltrušaitienė, o dabar organizuoja Lepšių kaimo kraštiečių bendruomenė. Ši šventė nežinia kokia jėga visus krašto žmones suburia į bendrystės būrį, kad jame atgaivintų širdį, sušildytų savo sielą. Šventėje-susitikime dalyvauja ir vietiniai gyventojai, ir taip pat tame krašte gimę, augę , o dabar pasklidę po Šakių rajono ir įvairias visos Lietuvos vietoves.

Šių metų susitinkimas prasidėjo Šilgalių koplytėlėje, kurioje kaip ir kiekvienais metais buvo aukojamos Šv.Mišios už to krašto mirusius ir esamus gyventojus. Šventėje dalyvavo apie 80 žmonių. Tai mažai ar daug? Skaičiumi gal atrodo mažai, tačiau meilės savo kraštui jėga ‒ daug. Ši jėga atgaivino itin bendruomenišką Lepšių kaimą, jį dar labiau sutelkdama.
Prie bendruomenės būstinės papuoštame kiemelyje virėme sriubą. Buvo šiltas tarpusavio bendravimas, kuriame vis girdėjosi „ar prisimeni...?“ Šventės svečiai: Lukšių seniūnas Vidas Cikana, Lukšių parapijos klebonas Vytautas Juozas Insoda, Veiverių parapijos klebonas Kęstutis Vosylius – kraštietis, savivaldybės tarybos narys Mindaugas Tarnauskas. Prie bendro stalo susirinkę į salę, stebėjome video medžiagą, kurioje kiekvienas galėjo atrasti save prieš dešimt metų tokiame pat renginyje. Taip pat buvo demonstruojamos tų žmonių surinktos nuotraukos prieš penkiasdešimt metų, kai visi buvo jauni ir gražūs. Rodėme sukurtą video apie to krašto problemą „Ar mes kam rūpim?“ Tačiau savo krašte rūpim vienas kitam, nes dar 5 asmenys šventės proga parašė pareiškimus stojimui į bendruomenės narius.
O žmonės ir toliau bendravo dalindamiesi brangiais prisiminimais: „Ar prisimeni kai?..?“

Lepšių kaimo kraštiečių bendruomenės pirmininkė O. Baltrušaitienė