Naujų iniciatyvų ieškančius žingeidžius Šakių krašto bendruomeniečius jau kuris laikas masina tarp bendruomenių sklandanti patraukli žinia, kad Klaipėdos kraštas - verslių bendruomenių pavyzdys. Bet geriau vieną kartą pamatyti, negu daug kartų girdėti. Todėl Šakių krašto vietos veiklos grupė ir Bendruomenių centrų asociacija išplatino šią žinią visoms savo krašto bendruomenėms, kviesdamos į edukacinę kelionę. Norinčiųjų ilgai įkalbinėti nereikėjo – jų greitai susirinko gražus būrys. Ir taip gruodžio 2 d. 7 valandą ryto Šakių bendruomeniečių grupė išvyko į Pamario kraštą susipažinti su vietos veiklos grupe ,,Pajūrio kraštas" ir jos įgyvendinta vietos plėtros strategija pagal LEADER metodą.
VVG ,,Pajūrio kraštas" įsikūrė 2008m. sausio 28 d. Ši grupė vienija 50 narių. Grupės administracijoje dirba 5 darbuotojai. Bendraujant su jais buvo nesunku sekti mintį, kaip įgyvendindant strategiją susiformavo naujas požiūris į kaimo plėtrą, kai strateginiai sprendimai priimami remiantis vietos žinojimu ir partneryste, sujungiant visų kaimo plėtros dalyvių pastangas ir skatinant iniciatyvą ,,iš apačios".

Įgyvendindama vietos plėtros strategiją VVG ypatingą dėmesį skyrė atstovaujamoje teritorijoje veikiančių organizacijų ir kaimo gyventojų aktyvinimui, mokymui, verslumo skatinimui. Net 15 įvykdytų vietos projektų skatina kaimo gyventojų socialines, kultūrines iniciatyvas, 8 vietos projektai prisidėjo prie kaimo ekonomikos įvairinimo, 4 projektų dėka buvo tvarkomi kultūros paveldo objektai, 6 vietos projektai nukreipti bendruomenėms skirtų pastatų remontui bei rekonstrukcijoms, 4 skirti viešosios aplinkos gerinimui, 1 projektas skirtas Amatų namų įkūrimui.
Įgyvendinti projektai ne tik pagerino kaimo gyventojų gyvenimo kokybę, bet ir padėjo pagrindus tolesnei bendruomenių plėtrai, prisidėjo prie darbo vietų bei paslaugų kūrimo kaime. Svarbus pasiekimas – žmonių įtikinimas patiems imtis atsakomybės už savo aplinkos gerbūvio kūrimą.
Tai, kas pamatyta, mums nebuvo nauja, tik kitoniška, pamarietiška. Juk strategijos kūrimo ypatumai visur panašūs. Tačiau skirtis gali uždaviniai, jų įgyvendinimo charakteristikos ir metodai, galutinių rezultatų naudingumo matai. Taigi buvo malonu turėti galimybę svetima akimi įvertinti gražius pamariečių pasiekimas ir, pasižiūrėjus į kaimynus, patiems pamąstyti, kuo dar ir mes galime praturtinti savo kraštą.
Aplankyti buvo šie pamario objektai:
1. DREVERNA, SENASIS ŽVEJŲ UOSTAS.
Čia pristatyta edukacinė programa „Gintaro kelias".
Projekto metu suremontuota dalis nenaudojamo, apleisto pastato. Įkurtos gintaro apdirbimo dirbtuvės, kur lankytojai supažindinami su gintaro gavybos istorija bei apdirbimo keliu - nuo žaliavos iki dirbinio. Gintaro dirbtuvių lankytojai čia turi galimybę pamatyti, kaip gimsta gintaro dirbiniai bei patys susikurti savo suvenyrus.
2. PRIEKULĖ, MAŽOSIOS LIETUVOS KULTŪROS ATSPINDŽIAI.
Priekulės bendruomenėje susipažinom, kaip pagal projektą suremontuoti bendruomenės namai ir sudarytos sąlygos įvairioms socialinėms bendruomenės veikloms plėtoti.
Teikiamos šarvojimo paslaugos.
Priekulės evangelikų liuteronų parapijos namai pritaikyti svečių poilsiui. Įrengti svečių namai, užsiima apgyvendinimu.

3. ŠIŪPARIAI, NAUJŲ PASLAUGŲ KŪRIMAS KAIME.

Suremotnuotos bendruomenės namų patalpos (pakeisti langai ir durys, sutvarkyta elektros instaliacija, atlikta vidaus apdaila, sutvarkyta šildymo sistema) ir jose įrengtos siuvimo dirbtuvės, veikia kirpykla.
Projekto metu sukurtos 2 darbo vietos kaimo moterims. Kaimo ir aplinkinių gyvenviečių žmonės gali pasinaudoti naujomis sukurtomis paslaugomis.

4. BROŽIAI, KAIMO BENDRUOMENĖS IŠVEŽIOJAMASIS MAITINIMAS.
Brožių kaimo bendruomenė projekto metu įsirengė profesionalią virtuvę, kurioje dirba kaime gyvenančios moterys. Bendruomenė gamina išvežiojamąjį maistą renginiams ir per vienerius metus išgarsėjo gaminamo maisto kokybe jau toli už rajono ribų. Sukurtos 8 darbo vietos. Ir mes valgėme čia pagamintus pietus.

5. VEIVIRŽĖNAI, ĮKURTAS KLAIPĖDOS RAJONO AMATŲ CENTRAS.
Lankytojams pristatomos septynios skirtingų amatų edukacinės programos. Kiekviena programa pritaikyta skirtingo amžiaus žmonėms – programos vaikams, programos jaunimui ir suaugusiesiems, senjorams.
Amatų centro veikloje kviečiami dalyvauti Klaipėdos rajono amatininkai ir tautodailininkai, organizuojami edukaciniai renginiai, mugės, seminarai, nuolatos naudojamasi sukurta erdve. Projekto metu sukurtos 7 darbo vietos. Aktyviai dalyvavome edukacijose.Vieni iš vytelių pynė padėkliukus, kiti gamino odines apyrankes, o dar kiti - tautines lėles.
Pažintinės išvykos aptarimas tarp abiejų rajonų bendruomenių lyderių įvyko gurkšnojant žolelių arbatą Veiviržėnų amatų namuose. Bendruomeniečiai atvirai dalinosi pastebėjimais ir lygino organizacijų veiklą. Diskusijos metu ryškėjo, kad pačiose bendruomenėse vadovai ir BC tarybos per mažai skiria dėmesio bendruomeniečių mokymui, gautos informacijos sklaidai. Kartais atrodo, kad tarsi viskas užrakinama po keliomis spynomis. Nepakankamai įvertinama, kad kiekviena strategija savita ir yra sukurta, atsižvelgiant į vietos poreikių analizę, todėl ir jos įgyvendinimas yra kiekvienos konkrečios bendruomenės uždavinys. Atrodo, kad vis dar nenusistovėjęs įsitikinimas, jog žmonėms reikia patiems imtis atsakomybės už savo aplinkos gerbūvio kūrimą, o ne laukti, kad kas atneštų idėjas, padėtų ant lėkštutės, o dar geriau, kad įgyvendintų.
To tikrai nebus. Reikia patiems, susitelkus į būrį, generuoti idėjas, o pačią įtikimiausią, įdomiausią bei reikalingiausią įgyvendinti.
Apibendrinant išvyką į Pamario kraštą, malonu pasidžiaugti tuo, kad išvyka tikrai naudinga. Ji – tai ir naujos pažintys bei akiračiai. Ji išjudino mūsų mintis ir sužadino norą atkakliau ir kūrybingiau ieškoti plėtros galimybių savo lygumų krašte. Nors šiaip - Šakių krašto bendruomenės tikrai turi kuo didžiuotis ir gali draugiškai ir kaimyniškai savo pasiekimais dalintis su savo kolegomis ar rajono svečiais.

Aušra Slidziauskienė, Šakių krašto VVG pirmininkė

Grina Šnirpūnienė, Šakių BCA pirmininkė