Vinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.x

,,Kuo giliau į praeitį jūs galite pasižiūrėti,
tuo tolimesnę ateitį galite pamatyti"
(VINSTONAS ČERČILIS)

02Žvalgymasis po praeitį yra labai nelengvas, tačiau ypač įtraukiantis darbas. Teigiamai jį gali įtakoti ne tik tikslo ką nors atrasti turėjimas, bet ir įmanomos įvairių šaltinių studijavimo galimybės. Vienokios jos būna, gilinantis į siauresnės temos analizę, kitokios - į plačios apimties. Tačiau visais atvejais – ieškojimai, ieškojimai. Tie, platieji tyrimai, įvardinami kaip kraštotyra. Kas tuo užsiima, žino – tai bus visam gyvenimui. Tačiau kraštotyra – dėkinga veikla, nes tik pažindamas savo paveldo praeitį, gali konstruoti ateitį. Tiek asmeninę ar mažos vietovės, tiek didelės. Nes visa, kas atsiranda nauja, turi turėti tvirtai suręstus praeities pamatus. Gerai išlaikytus, apvalytus nuo nenaudingų ar net kenksmingų atnašų. Pamatus, kurių atminimą įamžiname paminkluose – rašytiniuose, monumentaliuose, išreikštuose įvairių kitų menų formomis, sakytiniuose...
Šiose eilutėse bus kalbama apie unikalų reiškinį – apie savojo krašto istorinės atminties išsaugojimą kalbančiuose akmenyse, suburtuose į vieną būrį – paminklą Sudargo krašto kaimų atminimui. Gražiai suburti tie akmenys: kiekvienas iš jų skelbia kaimo pavadinimą, šeimų ir gyventojų skaičių. Kiek atkaklumo reikėjo šio krašto atminties žadintojui ir paminklo idėjos autoriui bei pagrindiniam įgyvendintojui kraštotyrininkui Juozui Gyliui, kol visos tos žinios, tikrintos ir pertikrintos, pagaliau, įrašytos gražiu šriftu, tapo tais kalbančiais akmenimis. O prakalbino ir sumūrijo tuos akmenis meistras Algis Vaičiūnas.

01Spalio 16 d. Sudargo krašto visuomenė ir jos svečiai rinkosi į katalikų konfesijos bažnyčią ne tik kaip į Rožančavos atlaidus, bet ir kaip į paminklo ,, Sudargo krašto kaimų atminimui" pašventinimo iškilmes (paminklo projekto autorė architektė Jurgita Žilaitytė-Vitkuvienė, pagal kilmę - sudargietė). Paminklas, tiesa, pastatytas praeitais metais. Trūko tik jo baigiamojo akcento – virš visų Sudargo krašto kaimų pavadinimų ir jų šeimų bei gyventojų skaičiaus įamžinimo – stilizuoto kryžiaus (kryžių nukaldino slavikietis auksinių rankų meistras Česlovas Puidokas). Tačiau dar daug kitų rankų ir paramos reikėjo, ir visa tai atsirado. Su seniūnės Ritos Grigaitienės pagalba piliakalnių prieigose – sakralioje visam Sudargui aplinkoje - buvo parinkta tinkama vieta paminklo statybai. Iš rėmėjų gavus techninę ir medžiaginę paramą, iškilo paminklo pamatai, o paskui akmenėlis po akmenėlio – ir visas monumentas. Dabar šis monumentas liudys apie Sudargo krašto praeitį, kai, tarkim, tarpukario laikotarpiu čia viename kvadratiniame kilometre gyveno apie 50 gyventoų, dabar tik apie 15. Tačiau Sudargo krašto kilmės žmonės savo šaknis įleido plačiai Lietuvoje ir taip pat ne viename žemyne, ir tūlas net iš tolimiausių kraštų dabar grįžta į šią vietovę, norėdamas surasti ir pažinti savo protėvių praeitį, kurioje ieško stiprybės.
Paminklo šventinimo iškilmės tapo išskirtinai gražia Sudargo krašto švente. Šv. Mišias aukojo čia prieš keliolika metų klebonavęs kunigas Jonas Povilaitis ( dabar Kučiūnų parapijos klebonas Vikaviškio vysskupijos Lazdijų rajone). Mišiose jam asistavo dabartinis Kidulių ir Sudargo klebonas Zenonas Stepanauskas. Abu šie kunigai kartu pašventino ir paminklą. Kunigo Jono Povilaičio ryšys su Sudargu gana tamprus. Sudarge jis dirbo trejus metus. Tuo laiku šiame krašte jį domino ne tik bažnytinė tarnystė, bet ir visuomeninis gyvenimas, todėl jo ir jį remiančiųjų parapijiečių dėka buvo įkurtas Sudargo bendruomenės centras, kuriam jis vienerius metus vadovavo ir per tą laiką stengėsi visuomenę sutelkti gražiems darbams.
Šventė pasižymejo dar viena jaudinančia raiška: ji ypač gražiai buvo pažymėta Kaipėdos Muzikinio Teatro solisto - dainininko pedagogo Mindaugo Gylio mono koncertu. Jo muzikinis atlikimas susidėjo iš dviejų dalių – iš giedojimo bažnyčioje ir koncerto šventės publikai parapijos salėje. Tai buvo ypač jaudinanti jo dovana Sudargui, nes pasižymėjo puikiai parinktų patriotiškų klasikinių ir ne tik kūrinių repertuaru, ir, kaip maestro būdinga, tikrai gyvu dainavimu ( be mikrofonų, o tik pritariant fortepionui). Ir garbė Sudargui, kad toks iškilus meno pasaulio grandas, kelių dešimčių pagrindinių vaidmenų atlikėjas, koncertavęs daugelyje pasaulio scenų, beje, gimęs Sibiro tremtyje Juozo ir Albinos Gylių šeimoje, jau daug metų atranda laiko vos neprarastai, o paskui jau vizualiai atrastai ir per tėvų bei artimųjų pasakojimus pamiltai Tėvynei ir Tėviškei. Dabar jis beveik kasmet Sudarge prie Atgimimo kryžiaus miestelio centre kartu su visais gieda Tautišką Giesmę-Lietuvos himną arba savo sodriu vokalu tiesiog drebina nedidelės katalikų bažnyčios skliautus.
O kokia šventė būtų be vaišių stalo? Skanaus, gražiai įvairaus, nes suneštinio, kur kiekviena šeimininkė gali prisidėti savo raiška ir išmone. Juk stalas - tai ne tik pasisotinimas, bet ir bendrystė: čia ji taip pat kaip viso renginio metu buvo labai paveiki. Juk visus vienu jausmu subūrė bendras koncerto klausymas, bendri pašnekesiai ar su kaimynu, ar svečiu, ar prisiminta pasiilgta liaudies daina. Graži, turininga ir prasminga buvo viso Sudargo krašto bendruomenės šventė – tiesiog giliai giliai įsimenantis dvasinės giedros blyksnis. Ačiū Sudargo krašto žmonėms, kad jie tokie pilietiški yra.

 

Sudargo bendruomenės centro vardu
Alberta N. Dragūnaitienė, BCpirmininkė

Joomla templates by a4joomla