Lietuvos kaimo bendruomenėms 2016 metai – išskirtiniai ir ypatingi: Lietuvos Seimas juos paskelbė Bendruomenių metais. Bendruomeninis judėjimas Lietuvoje dar jaunas, ir toks jo pripažinimas tikrai yra džiuginantis. Džiuginantis ir todėl, kad jo pradžia turėjo pralaužti ,,kietas" skeptikų gretas ir atkakliai demonstruoti sveiką norą keisti, sušildyti, turtinti savo bendrą gyvenimą. Dabar šiuos reiškinius patvirtina daugelis nuveiktų darbų, turinčių ar tai fizinę, ar intelektualiąją, ar dvasinę, ar gal meninę ir dar kokią kitoką išraišką.
Lietuvoje, kaip tai vyksta Europoje, kaip ir platesniame pasaulyje, žmonės yra linkę burtis į kokius nors bendrystės junginius - asociacijas, sąjungas, politinius ar visuomeninius judėjimus pagal bendras ar artimas veiklas, kad juose ir per juos labiau galėtų tenkinti ir visuomeninius to sambūrio poreikius, ir priderintus savo asmeninius. O tų poreikių įvairovė gai būti labai plati ir šakota. Tačiau atėjus į kolektyvą, savi interesai jau derinami prie visumos per bendros koncepcijos kūrimą ar prisitaikymą prie jau esamos. Ir taip tampama kolektyvo nariu. Biurokratiniai formalumai čia nėra svarbiausi. Kokio nors bendrystės turinio paieškų tikslas turi slypėti to ieškančiojo individo viduje ir santykyje su visuma.

O kaip yra su Lietuvos kaimo bendruomenėmis?
Kaimo bendruomenių kūrimasis Lietuvos kaimuose prasidėjo 1995 m. Šakių rajone trys drąsiausios bendruomenės – Gelgaudiškio, Kriūkų, Valiulių – susibūrė 2002 m. Lietuvai įstojus į ES jau pirmaisiais narystės metais veikė 1200 kaimo bendruomenių, o Šakių rajone - 16 (dabar jau 40). Išvada, kad bendruomeninis judėjimas - tai greitai ant savų kojų atsistojęs reiškinys. Jis prasidėjo teturėdamas labai menkus teorinius pamatus, o praktinių – jokių. Po socialistinio ūkio Lietuvoje, jį sugriovus, atsirado didelis ekonominis ir socialinis vakuumas. Daugelis žmonių niekur nepritapo ir to pasimetimo pasekmės dar jaučiamos iki šiol. Tačiau didelė dalis kaimų visuomenės suprato bendrystės teikiamą naudą, tuo labiau, kad atkūrus nepriklausomybę, tai tapo grynai laisvo pasirinkimo reiškiniu. Žmonės dabar patys galėjo analizuoti savo gyvenamųjų vietovių poreikius, ieškoti lyderių neprimestų, o juos pasirinkti patys, ir patys formuoti savo gyvenimo vizijas bei kurti jų įgyvendinimo programas.
Lietuvos kaimams iš vienos pusės tarsi buvo lengva kurti kaimo bendruomenes, nes galėjo naudotis europinių patirčių pavyzdžiais; iš kitos pusės – sunku, nes kaimiškas Lietuvos gyvenimas labai skyrėsi nuo Vakarų Europos. Tačiau paspirtis greitai atsirado, nes tuo pačiu metu surasti atsakymus į iškilusius klausimus greitai sujudo mokslas ir patirties pavyzdžių paieškos savame krašte bei užsienyje. Tačiau tikrasis atsakymas, matyt, slypi tame, kad žmonėms buvo labai svarbu susiorientuoti naujuose nepriklausomo, demokratinio valdymo keliu pasukusio gyvenimo reiškiniuose. Tai ir masino, ir gąsdino.
Kokius konkrečius tikslus bendruomenės sau kėlė savo formavimosi pradžioje? Štai kokį atsakymą į šį klausimą pateikia tyrinėtojai Alvydas Aleksandravičius ir Jan Žukovskis straipsnyje ,,Kaimo bendruomenių raida ir jų veiklos tikslai: siekimas darnumo visuomenėje"(Aleksandro Stulginskio universitetas): ,,Tyrimo rezultatai rodo, kad pagrindinis kaimo bendruomenių veiklos tikslas yra skatinti gyventojus, kad jie stengtųsi pagerinti savo gyvenimo sąlygas, motyvuoti juos saviugdai ir kultūrinei saviraiškai, sustiprinti solidarumo bei bendruomeniškumo apraiškas, siekti užkirsti kelią socialinės atskirties plitimui".
Savo ruožtu atskiros kaimo bendruomenės nelieka vienišos: jos jungiasi į vieningą junginį – asociaciją ir steigia savo instituciją - Vietos veikos grupę. Per tai galima daug sklandžiau skleisti patyrimą, idėjų mainus, organizuoti įvairius mokymus, savitarpio pagalbos raiškas, daug kitų gerų bendruomeniškų dalykų. Juk bendruomenių tikslas į bet kokį gerą siekį įtraukti kuo daugiau individų. Juk kiekviena bendruomenė – tai gyvas organizmas ir jį reikia auginti ir ugdyti. Tik tada jis pateisins žmonių lūkesčius, kai pastarieji bus patvirtinti reikšmingais konkrečiai darbais.
Praeitais metais visos Lietuvos bendruomenės kūrė savo Strategijas 2014-2020 m. laikotarpiui. Apie tai jau daug kalbėta, bet visada lieka erdvės dar ką nors pasakyti. Pavyzdžiui, kad ir tai, jog kurdama Strategiją, kiekviena rajono seniūnija įvardino savo vietovės MOTO (lot.motor – judintojas). Taigi kiekviename tame moto, išreištame tik keliais žodžiais, skirtais sujudinti minčiai, kiekviena vietovė sutalpina į tai žinią, kuo ta vietovė pasižymi ir yra svarbi. Taip lakoniškai, bet giliai prasmingai save pristato 14 šio krašto seniūnijų. Susipažinę su seniūnijos pasirinktuoju moto , kiekvienas supras, kokia tos vietovės paveldinė dvasia ir kokia jos šindiena. Tarkim – Šakių seniūnija -,, ŽIBURIO ŠVIESOS IR VARPO GAUDESIO ŽEMĖ". Tai vyskupo Justino Staugaičio Sūduvos (Užnemunės) kraštui palikta jo įsteigtos švietėjiškos ,,Žiburio" draugijos šviesa ir poeto publicisto dr.Vinco Kudirkos ,,Varpo" idėjų nenutylantys aidai šioje žemėje. Panašiai iškalbūs ir likusieji 13 moto.
Bendruomenių metai jau drąsiai žingsniuoja ir naujus rūpasčius bei darbus skaičiuoja. O darbų – kaip be jų – daug yra. Bendruomenių laukia respublikiniai renginiai. Pirmasis neužilgo - Bendruomenių metų atidarymas Vilniuje, Juodšiliuose. Visuotinis rajoninis bendruomenių sisitikimas – sąskrydis vyks Gelgaudiškyje, Mažojoje kultūros sostinėje, o respublikinis –Karklėje. Masiniuose renginiuose – ne pramogos svarbiausia, o bendrystės ryšių stiprinimas per vienminčių susitikimus, pažintis ir praturtėjimą naujais draugais ir naujomis idėjomis.
Daug darbų, skatinančių siekti kiek galima gražesnių gyvenimo permainų tarsi per kasdienos prozą, dar numatoma atlikti. Tačiau kasdiena yra bene didžiausia gėrio kūrėja ir todėl ji labai svarbi. Taigi per metus dar bus visko: rimtų konkursų, sociologinių tyrinėjimų ir organizuotų jų apibendrinimų. Rūpi sporto reikalai ir projektų bendrafinansavimo klausimai. Rūpi bendruomenių veiklų pristatymas per įvairias žiniasklaidos priemones, nes tai – patirties sklaida, o per ją – tobulėjimo galimybių horizontų plėtra. Metų pabaigoje, kaip visada, bus susumuojama, kokį veiklų derlių į Šakių kraštą atnešė Bendruomenių metai.
Tagi kaimo bendruomenės ne atsitiktinumas, o reiškinys, sugebėjęs tai patvirtinti jau pačioje savo kūrimosi pradžioje. Jos savanoriškumo pagrindais subūrė žmones, pačios iškėlė savo lyderius, patikėdamos jiems visai nelengvas užduotis. Ar visoms joms labai gerai sekasi? Atsakymas paprastas: gerai sekasi toms, kurių vadovai ir valdybos ar tarybos atsakingai sugeba sukurti kūrybingą kolektyvinį veiksmą – bendruomenėje tik taip judama į priekį ir tik taip pasiekiamas rezultatas. Kad Lietuvos bendruomenės per savo gyvavimo laiką daug nuveikė, daug pasiekė, jau įrodinėti nereikia, nes darbai kalba patys už save. Tačiau didžiausias šio judėjimo pasiekimas, be abejo, yra tas, kad žmonės vėl atrado tikrąją, laisvanoriškumo pagrindais ir pačių susikurtą bendrystę ir kad toje bendrystėje jie visi svarbūs, visi kūrėjai.
,,Seimas, paskelbęs 2016 m. Vietos bendruomenių metais, išreiškė didžiulį Vietos bendruomenių įvertinimą ir pasitikėjimą pilietinės visuomenės dalimi, kuri savo nuoširdžiais darbais gali dar labiau sustiprinti ne tik savivaldą, bet ir valstybę." ( Seimo narė Irena Šaulienė).

Alberta Natalija Dragūnaitienė, Sudargo BC
Grina Šnirpūnienė, Šakių BCA