Šiame neilgame straipsnyje nebus kalbama apie XVIII a. visą Europą taip pat ir Lietuvą išjudinusį ir daug vilčių teikusį bei prasmingų jų išsipildymų atnešusį Švietimo arba Apšvietos amžių.Tačiau į universalias tos epochos idėjas verta ir dabar įsiklausyti. O jos skamba taip: nauda, žinojimas, laimė, laisvė, žmogiškumas, jausmingumas, edukacija, tobulumas, tolerancija, nuosavybė, pažanga. Ar ne tokiomis idėjomis nuolat turėtų būti persmelktas dabartinis mūsų visuomenės gyvenimas? Juk po XX a. vilčių ir painiavų, tik jo pabaigoje atėjome į savo pasirinktąjį kelią, laisvės kelią. Bet nei laimė, nei laisvė nėra kokia nors duotybė, o daugelio pastangų dėka pasiektas rezultatas.
O gal nekuklu lyginti mažus ( ar mažus? ) bendruomenių rūpesčius su epochų idėjomis? Tačiau tos idėjos – mūsų kasdieniai ir nemaži rūpesčiai. Atrodo, jau tikrai atžingsniavo tas laikas, kai dera ne iškeptą žuvį valgyti, o meškerę į rankas paimti. Taigi laikas visu rimtumu imtis verslumo ir per tai padėti sau.

Pastaruoju laiku mūsų bendruomenės vis aktyviau veikia šiuolaikinės visuomenės kaitos sąlygomos, mėgindamos pasipriešinti socialinės marginalizacijos tendencijoms, t. y. neesminiams dalykams, smulkmenoms. Savo jėgas jos stengiasi sutelkti kaskart vis prasmingesnėms veikloms, bet tam daugsyk dar trūksta kompetencijos, nes neturima pakankamai žinių. O šis laikotarpis – naujos 2014 – 2020 m. strategijos rengimas - yra ypač reikšmingas, todėl vis intensyviau vyksta susitikimai su mokslo atstovais ir bendruomeninio gyvenimo organizavimo žinovais. Neseniai bendravome su p. Guoda Burokiene, Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininke, o dabar – su Lietuvos Aleksandro Stulginskio dr. Vytautu Pilipavičiumi. Tikimasi, kad nauda, įgyta per šiuos susitikimus iš dalies ir bus ta meškerė, padėsianti susigaudyti naujoje situacijoje, iš kurios laukiame daug aktyvesnio verslumo kompetencijų formavimo ir tuo pačiu ryškesnių gebėjimų arganizuoti bendruomeninnę veiklą, gilesnio pasaulinių problemų suvokimo, taip pat gebėjimo įgytas žinias pritaikyti savo aplinkoje. Su V. Pilipavičiumi aptarėme jau atliktus naujos strategijos kūrimo darbus ir kartu mąstėme apie galimybes ir būdus, kaip itraukti bendruomenių visuomenę į SSGG (stiprybių-silpnybių, galimybių-grėsmių) tikroviškos studijos sukūrimą ir gilią analizę. Juk nuo šito prasideda visi projektai, taip pat ir naujojo investicinio laikotarpio projektai, skirti verslumo skatinimui ir plėtrai. Pasak V.Pilipavičiaus ,,Bendruomeninis verslumas – tai strategiškumu grindžiama bendruomeninė veikla, kada, siekiant šeimos, bendruomenės, gyvenamosios vietovės ar šalies gerovės, bendruomeninės veiklos rezultatai tarnauja gyvenamosios vietovės ateities formavimui, užtikrindami žmogaus gyvensenos sąlygų ir bendruomeninės gyvensenos kokybę."
Taigi visi , plaukdami į naujos strategijos kūrimo vandenis, turėkime rankose meškeres, kad žuvį patys pasigautume. Žinoma, tam gerai pasiruošę – pasimokę, susitelkę, gerai apmąstę, išanalizavę ir įvertinę savo galimybes, bet laikydamiesi pagrindinio principo: ,, Gyvenimas nieko neduoda be darbo " (Horacijus).

Aldona Narkūnienė, BCA atstovė viešiesiems ryšiams