Du bendrašakniai vienos šeimos žodžai: Tėvynė ir Tėviškė. Du kiekvieno žmogaus tapatybę patvirtinantys žodžiai: jeigu sugretinam tėvynę ir tautybę, mąstom ir maždaug suvokiam, kokį žmogų po šiuo sugretinimu matytume. Jeigu kalbam apie Tėviškę ir individą, gal visai kitas sampratas atrastume. Jos , tikriausiai, būtų daug gilesnės, jautresnės ir apibendrinamos pagal kitą kriterijų – pagal meilę savo vieninteliam žemės kampeliui, tai yra pagal tokią meilę, kurią tik savo Motinai jauti. Ir tik iš šios Meilės begalinės jėgos išmoksti mylėti ir savo Tėvynę.
Tai kur ta žemė ,,Tėviškė'?
Kokia jos dvasia, Meilės išmokiusi ir vietoje pasilikusius, ir į visokius tolius išklydusius?
Bendruomenės centro ,,Tėviškė" pradžia yra 2003 m. gegužės 31d. Tą dieną steigiamajame susirinkime Adomiškių kaime dalyvavo 44 Liepalotų ir aplinkinių kaimų gyventojai, tame tarpe trys steigėjai: Regina Virginija Bartkuvienė, Viktoras Jeronimas Pavalkis, Rima Laukaitienė. Vienbalsiai nutarta steigti bendruomenės centrą. Išrinktas 12 asmenų komitetas. Pirmininku išrinktas Viktoras- Jeronimas Pavalkis. Registrų centre "Tėviškė" įregistruota 2003 m. birželio 23 d.
2003 m. į BC įstojo 39 nariai. Pirmieji įsikūrimo metai buvo sunkūs: daug laiko atėmęs įstatų ruošimas, centro įregistravimas ir kiti organizaciniai reikalai. Centras neturėjo patalpų, tačiau nors ir nedrąsiai, bet noriai ėmėsi bendruomenę cementuojančių veiklų. Saujelės entuziastų dėka buvo aplankytos gražiausiai tvarkomos sodybos, surengta pirmoji Joninių šventė.
Atsisakius V.J. Pavalkiui būti centro pirmininku, 2004m. vasario 18d. visuotinio susirinkimo metu pirmininke išrinkta Janina Gurgždienė.
Gegužės mėn. surengta pirma Sekminių šventė. Kitais, 2005 metais, surengus antrą šventę, Sekminės tapo tradicine bendruomenės centro organizuojama švente.
2005 metais prasidėjo projektų rašymo maratonas finnsinei paramai gauti. Iki šių metų parašyta 15 projektų, įgyvendinta 12. Šiuo metu įgyvendinamas projektas "Liepalotų krašto žmonių aktyvinimas ir bendruomeninių renginių organizavimas", kurio paramos lėšomis organizuota ši šventė, skirta mūsų veiklų dešimtmečiui paminėti.
2005 m., padedant Lukšių seniūnijos seniūnui Vidui Cikanai ir panaudojant projektines lėšas, prasidėjo bendruomenės namų tvarkymo darbai,todėl dabar turime jaukų ir labai naudingą prieglobstį.
2006 metais užmezgėme ryšius su Junkilų kaimo bendruomene.
2008 m. bendruomenės centro pirmininke išrinkta Vilma Sutkaitienė, kuri centrui vadovauja iki šiol. Šiuo metu centrui priklauso 87 nariai. Bendruomenės centro darbą kasmet tikrino revizijos komisija, vadovaujama Giletos Balčiūnienės.
Per visą savo gyvavimo dešimtmetį Bendruomenės centras nuoširdžiai stengėsi burti savo narius bendrai veiklai. Surengtos dvi Advento popietės, Užgavėnių šventė, kiekvienais metais švenčiame Sekminių šventes, Kalėdinės Eglutės šventes patiems mažiausiems, kvietėmės lektorius ir įvairius meno kolektyvus, dalyvavome derliaus šventėje, bendruomenių sąskrydžiuose, organizavome talkas, kompiuterinio raštingumo kursus. Valdybos nariai lankė įvairius seminarus, mokymus, vyko į susitikimus su kitomis bendruomenėmis. 2012 m. rugsėjo mėnesį kartu su Kriūkų bendruomenės centru viešėjome Slovėnijoje.
Tai toks trumpas bendruomenės centro istorijos konspektas, kuris, iliustruotas daugybe nuotraukų, sugulė į Teresės Ulinskienės ir Giedrės Ižganaitienės kruopščiai paruoštą ir nuolat papildomą metraštį. Tačiau kiekvieno tėviškiečio, mylinčio savo kraštą ir dirbančio jo klestėjimo vardan, istorija atvertų oi kiek daug dvasinių šios vietovės turtų. Kiek yra iškilių žmonių, pripažintų čia ar savo darbais garsių visoj Lietuvoj. Iš tokių bene pirmiausiai reikėtų paminėti kalvį Regimantą Stanaitį, rodos, ne kalantį, o glostantį kietą geležį, kol ši šypsodamasi atveria savo grožį, virsdama puikiais kūriniais.
O kokios darbščios ir kūrybingos moterų rankos? Mezgėjos Aldonos Stanaitienės, rankdarbininkės Zitos Dailidytės. Tėviškiečiai puikiai prisimena jau anapilin išėjusio Prano Mačiukevičiaus pintus krepšius kaip gražią atminties brydę – liudininkę, kad mūsų gyvenimas gali būti daug ilgesnis už žemėje nugyventus metus.
Kaip nepaminėsi medžio drožėjo Romo Skaisgirio, bibliotekininkės Teresės Ulinskienės, darbščiųjų duonos kepėjų, sūrių spaudėjų, puikiai sutvarkytų ir išpuoselėtų sodybų šeimininkių ir šeimininkų.
Tai ar galima tokio krašto nemylėti ir nesididžiuoti jo žmonėmis, kuriuos kažkadais į bendruomenę būrė, važiėdama dviratuku, šaunioji kultūrininkė Regina Bartkuvienė.
Ir kyla klausimas, iš kur tas žmonių turtas – Meilė savo gimtinei?
Liepalotų ir aplinkinių kaimų vietovės nepasižymi išskirtiniais gamtos paminklais, tačiau nuo amžių gyvena didelėje santarvėje su ta gamta. Juk visai netoli tamsžalė miško glūduma, todėl žiemą čia kiškis – dažnas kiemo svečias ar stirnaičių būrelio viešnagė; landaus šerno ar egzotiško briedžio pasirodymas. Tad ir gamta moko tėviškėnus darnos, kad visiems būtų gera, patogu.
Žinome, kad mūsų dešimtmečio šventės svečiai taip atsiliepė apie viešnagę pas mus:
,, Tėviškės" bendruomenėje pasijutome kaip į gerą šeimą patekę ir tas šeimyniškumas taip gražiai visuose jų veiksmuose jautėsi".
Ar mes iš tikrųjų tokie esame? O jei ne, tai tikrai galime tokiais būti. Juk ,,Tėviške" vadinamės, o meilė Tėviškei užkoduota kiekvieno jos vaiko širdyje. Mes – savosios ,,Tėviškės" vaikai. Mes – šio krašto šeima.

Vilma Sutkaitienė, Giedrė Ižganaitienė, ,,Tėviškės" BC valdybos narės