Bendruomenė – tai ne tik pastatas, ne tik projektas ar renginys. Tai širdis, kuri plaka mūsų miesteliuose ir kaimuose, tai rankos, kurios padeda kaimynui, tai balsas, kuris sako: „Mes galime daugiau – kartu.“
Kiekviena iniciatyva, kiekvienas savanoris, kiekvienas bendras sprendimas – tai maži žingsniai didelio pokyčio link. Bendruomenė – tai mes. Ir mūsų galia – tai mūsų vienybė.
Mus jungia bendrystė – ne tik kaip žodis, bet kaip veiksmas. Tai, kai kaimynas padeda kaimynui, kai seniūnija išgirsta bendruomenės balsą, kai jaunas ir senas susėda prie vieno stalo. Bendrystė – tai mūsų stiprybė. Konferencijos „ Mus jungia bendrystė“ metu BCA tarybos narys M. Kantautas pristatė anketinės apklausos „Mus jungia bendrystė“– bendruomenių veiklų analizės rezultatus.
Konferencijos „Mus jungia bendrystė“ kontekste buvo atlikta bendruomenių veiklų analizė, siekiant geriau suprasti, kaip bendrystė pasireiškia skirtinguose rajono regionuose, kokia veiklų įvairovė egzistuoja, ir kokie iššūkiai bei sėkmės pavyzdžiai formuoja vietos gyvenimą. Ši ataskaita remiasi surinktais duomenimis iš bendruomenių apklausos, vykdytos telefonu ir elektroniniu būdu. Joje apžvelgiami kiekybiniai rodikliai – veiklų skaičius, bendradarbiavimo lygis, narių aktyvumas – bei kokybiniai aspektai: bendrystės jausmas, iššūkiai, sėkmės istorijos. Analizė padeda ne tik įvertinti esamą situaciją, bet ir atskleisti potencialą tolimesniam bendruomenių stiprinimui. Anketos pateiktos 38 BC. Atsakymų sulaukėme iš 30 bendruomenių centrų.

Bendrystės jausmas. Žinoma tiesa: bendrystė prasideda nuo mažų žingsnių. Dauguma bendruomeniečių bendrystę įvertino 4 balais, tai reiškia, kad bendruomenės ryšys stiprus. Apie 20% bendruomenių įvertino 2–3 balais, tai rodo, kad reikia stiprinimo. Veiklos, kurios labiausiai skatina bendrystę nurodytos šios: šventės, talkos, mokymai, kultūriniai renginiai. Pavyko nustatyti, kad bendrystės jausmas bendruomenėse yra stiprus, ypač ten, kur vyksta reguliarūs renginiai, savanorystės iniciatyvos ir kartų bendradarbiavimas.
Veiklų įvairovė. Veiklų įvairovė – labai skirtinga tarp bendruomenių. Bendruomenės nurodo nuo 3 iki 10 renginių. Apie 35 % bendruomenių renginius organizuoja tik savo gyvenamosios vietovės gyventojams, neatstovaudami bendruomenės rajoniniuose, šalies mastu organizuojamuose renginiuose. Tai atskleidžia, kad dalis bendruomenių dar neįsitraukia į platesnį veiklų tinklą. Daugiausiai minimos: kultūrinės, sporto, edukacinės, socialinės pagalbos. tačiau ekonominės iniciatyvos dar nėra plačiai išvystytos.
Bendradarbiavimas: nurodoma partnerystė su kitomis organizacijomis (savivaldybe, mokyklomis, NVO). Didesnė įvairovė ir bendradarbiavimas rodo brandžią bendruomenę. Tokių, pagal atsakymus į anketas, randame apie 50% .Kituose BC bendradarbiavimas vyksta, bet dažnai neformaliai, pasitaiko tik epizodiniai bendradarbiavimo atvejai. Tai reiškia, kad partnerystė egzistuoja, bet nėra sisteminga ar nuosekli.
Iššūkiai ir poreikiai. Čia atsiskleidžiami bendruomenių „skausmo taškai“ ir galimybės. Kas trukdo? Dažniausiai minimos problemos – finansų stoka, savanorių trūkumas ir jų skatinimas, laiko stygius, infrastruktūros problemos, vietos valdžios požiūrio į bendruomeninę veiklą bei pagalbos veiklose, jaunimo įsitraukimo, gyventojų aktyvumo, lyderių skatinimo, administracinių išteklių. Kas pavyko bendruomenėse: sėkmingi renginiai, įgyvendinti projektai, bendraminčių bendradarbiavimas.
Bendras vertinimas Aktyvumo lygis (1–5) parodo, kiek bendruomenė gyvybinga. Penketu įsivertino 40% bendruomenių centrų. Bendrystės jausmo stiprumas (1–5) parodo emocinį ryšį tarp narių. Jis pakankamas mūsų bendruomenėse. Palyginus šiuos du rodiklius galima matyti balansą – kartais bendruomenė aktyvi, bet ryšys silpnas (veiklos vyksta, bet žmonės jaučiasi mažai susiję), arba atvirkščiai. Bendruomenės – pakankamai aktyvios, bet reikia palaikymo ir veiklos krypties numatymo.
Ką galime daryti patys?
Skatinti kartų bendradarbiavimą.
Įtraukti edukacines, ekologines, ekonomines veiklas.
Dalintis sėkmės istorijomis – stiprinti motyvaciją.
Kurti savanorių palaikymo sistemas.
Kaip padėti bendruomenėms augti?
Konsultavimo ir mentorystės sistema.
Tarpbendruomeninių projektų skatinimas.
Infrastruktūros palaikymas: patalpos, įranga, ryšiai.
Viešinimo ir komunikacijos palaikymas.
Savivaldybė – bendruomenės partneris, ne tik rėmėjas.
Bendrystė – tai ne tik veikla. Tai jausmas, kad esi reikalingas. Kiekviena bendruomenė turi savo balsą. Laikas jį išgirsti, palaikyti ir stiprinti. Bendruomenės – ne periferija, o visuomenės šerdis. Tikime, kad bendrystė – tai ne baigtinis tikslas, o nuolatinis procesas. Ir kiekviena bendruomenė, nepaisant dydžio ar išteklių, gali būti šio proceso variklis

BCA informacija