Mikytų ir Keturnaujienos bendruomenės nepamiršo, kad turi įvertinimus, kaip draugiškiausios bendruomenės. Mikytiškiai pakvietė Keturnaujienos bendruomenės narius bendrai kelionei ,, Panemunės pilys".

Pradėjome kelionę, persikeldami keltu per Nemuną ties Vilkija – urbanistiniu paminklu, savitu kalvų miesteliu. Aplankėme ,, Raganų namus", tautosakininkų A. ir J.Juškų namą- etninės kultūros muziejų, kuriame 1819-1880 m. gyveno kunigas A. Juška., Šv. Jurgio bažnyčią.

Pasidairius po gražų miestelį,vingiuojančiu keliu, kurio vienoje pusėje Nemunas, su savo gražuoliais vingiais, o iš kitos – skardžiai su pilimis ir piliakalniais, menančiais kunigaikščius, kovas su kryžiuočiais ir alsuojančiais gilia praeitimi, pasukome link Jurbarko, kur kas keli kilometrai atsiveria pilių ar piliakalnių vaizdai. Tai Seredžius su Palemono kalnu, įspūdingas Belvederio dvaras, su dideliu istoriniu paveldu, Veliuonos miestelis, didinga ir visada pilna žmonių Raudonės pilis, įspūdinga Panemunės pilis, žavinti savo istorija ir kaskadiniais tvenkiniais.

Kelionę baigėme Sudarge, labiausiai į vakarus nutolusiame Šakių rajono miestelyje, kuris taip pat žavi gražia gamta ir nuostabiais piliakalniais. Čia Balnakalnis, čia Žydų kapai, Bevardis, Pilaitė, Vorpilis pasakoja Sudargo bendruomenės pirmininkė A. Dragūnaitienė. Ilgai ir įdomiai Alberta pasakojo miestelio istoriją, apie kryžiuočių kovas, knygnešių kelius. Belaipiodami stačiais piliakalnių šlaitais, pamatėme jų didybę ir grožį, nuo aukščiausio apžvelgėm Nemuną, Sudargo apylinkes.

Pavalgę bendrą vakarienę, padėkoja mielai Albertai už nuoširdų pasakojimą, neatsisveikinome, o pasakėme - iki naujų susitikimų ir kelionių.

Dar keletas nuotraukų ČIA

Mikytų BC pirmininkė S. Kučiauskienė