Vinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.x

SveikinimasMiestuose ir kaimuose besidarbuojančios bendruomenės šiandiena įprastas reiškinys. O juk tik 2002 metais Šakių krašte susibūrė 3 bendruomenių centrai – „pirmoji kregždė“ buvo Gelgaudiškio BC „Atgaiva“, jų pavyzdžiu pasekė kriūkiečiai ir Valiulių kaimo gyventojai. Žinia apie Šakių rajone susibūrusias pirmąsias bendruomenes, užkrečiančiai paveikė kaimus ir gyvenvietes. 2003 metais Šakių krašto žmonės aktyviausiai jungėsi ir steigė savo vietovėse bendruomenių centrus. Tais metais jų buvo įregistruota net 14. Sausio 20 d. įsiregistravo Kudirkos Naumiesčio bendruomenės centras „Santaka“, vasario mėnesį suskubo įregistruoti Įstatus 4 bendruomenės – Voverių bendruomenės centras „Jotija“, Degutinės, Panovių kaimų bendruomenės centrai bei Ritinių bendruomenės centras. Kovo mėnesį tai padarė Sudargo, Išdagų, Briedžių ir Keturnaujienos bendruomenių centrai. Balandžio mėnesį susibūrė Barzdų bendruomenės centras. Veršių bendruomenė centras Įstatus įregistravo gegužės mėnesį. Birželio mėnesį susitelkė bendruomenės centras „Tėviškė“. Gruodžio mėnesį suskubo registruotis Slavikų bendruomenės centras.
Susikūrusios bendruomenės turėjo savo viziją, matymą ir strategiją, kurlink pamažu žingsniuos. Tuo laikmečiu susibūrusioms bendruomenėms didžiausia problema buvo patalpos. Vieni glaudėsi mokyklose, kiti kultūros namuose, bibliotekose ar kitur rado prieglobstį. Juk bendruomenės centras - tai vieta, kurioje susirenka įvairaus amžiaus, skirtingo išsilavinimo, įvairios visuomeninės padėties žmonės, kurie čia ateina suvienyti savo žinių, jungti savo patyrimo ir noro šviestis, aiškintis bendras problemas ir dirbti dėl to paties tikslo ar tiesiog pabendrauti. Projektų dėka bendruomenės pritraukė lėšų ir pradėjo remontuoti, renovuoti gautas patalpas. Atsirado galimybė susirinkti, organizuoti mokymus, renginius, įvairias šventes.

Nueitas dvidešimties metų kelias nebuvo lengvas. Kai kuriose bendruomenėse dažniau keitėsi pirmininkai, išsisemdavo aktyvas, todėl bendruomeninė veikla buvo su pakilimais ir atoslūgiais. Nors bendruomeninėje organizacijoje suteikiama galimybė kiekvienam bendruomenės nariui dalyvauti savivaldos procesuose, sudaromos sąlygos patikėti savimi ir įsitikinti, kad nuo kiekvieno bendruomenės nario priklauso, kaip gyvensime rytoj. Bet labiausiai sėkminga bendruomenės veikla priklauso nuo lyderio kompetencijos, jo atsakomybės, veiklumo, gebėjimo formuoti bendruomenės įvaizdį, prisiimti atsakomybę už tai, ką darai siekiant visos organizacijos tikslų ir atitinkamų rezultatų. Džiugu, kad per eilę metų bendruomenės išgrynino veiklas. Kartu su vietos valdžia ir teritorijoje veikiančiomis įstaigomis sėkmingai bendrauja spręsdamos įvairiausias problemas. Išmoko dirbti ne tik savo centro apibrėžtame rate, o veiklas išskleidžia po visą to krašto bendruomenę. Toks puikus veiklų susiliejimas labiau spartina kiekvienos konkrečios vietovės gyvenimo kaitą.
Į bendruomenes susibūrusių žmonių nuveikti darbai kalba patys už save. Gyventojai rūpinasi, kad jų apylinkės būtų gyvybingos, nestigtų aktyvios veiklos. Net apleistas gyvenvietes vėl prikėlę naujam gyvenimui, šiandien bendruomenės jose kuria verslus, dalyvauja socialiniuose projektuose, rengia mokymus ir užsiima kita pačia įvairiausia veikla. Bendruomeniečiai sugeba pagerbti duoną ir sūrį, bulvę, obuolį, mėlynes ir jurginą, vykdo edukacines programas, audžia, kepa grybukus ir šakočius, plukdo Šešupe, vedžioja po istorines vietas. Sveikatingumo nuotaikos ir veržlumo įlieja sportininkų sambūriai, jaunimo ir vyresniųjų turistiniai ir pažintiniai žygiai – ypatingai mėgstami pėsčiomis ir dviračiais. Ne vieną vietovę garsina puikūs, toli savo aidus skleidžiantys, renginiai. Per puikaus lygio meną savo turtais dalinasi ne vienas saviveiklinis kolektyvas.
Bendruomenėse ugdoma asmenybė, suvokianti tautos ištakas ir savitumą, sugebanti atpažinti, vertinti ir tausoti tikrąsias vertybes, pagarbą etninės kultūros tradicijoms ir poreikį jas tęsti. Iš kartos į kartą perduodama patirtis, atkuriamos istoriškai susiformavusios tradicijos palaiko tautos gyvybingumą, parodo pasauliui šalies tautinį veidą. Viso šito nepavyktų pasiekti be žmonių sutelkimo ir susitelkimo, geranoriškumo, pilietiškumo.
Mieli bendruomeniečiai, Jūsų per du dešimtmečius nuveiktų darbų brydė palieka savo pėdsakus Šakių rajono ekonominiame, socialiniame ir kultūriniame žemėlapyje. Graži brydė, subūrusi kolektyvo visuomenę po bendrų siekių vėliava ir skatinanti žygiuoti vis pirmyn. Juk visuose pasiekimų veiksmuose jaučiamas bendrystės pulsas. Ačiū už tai !

Šakių raj. BCA taryba

FotoJet3

Joomla templates by a4joomla