2022-09-30 d. 14 val. Sudarge Melno taikos sutarties 600 metų sukakties minėjimas

,,Istorija yra gyvenimo mokytoja“( Romėnų politikas, filosofas Ciceronas, pr.m.e.)

Visas Sudargo kraštas ‒ tai ir gamtos, ir politinio Europos žemėlapio apribotas 68,14 kvadratinių kilometrų ploto administracinis žemės kampelis ‒ seniūnija. Šiaurinę šios teritorijos dalį apglėbusi saugo didžiausios ir gražiausios Lietuvos upės Nemuno juosta, rytinę ir pietinę ‒ mažesni ar didesni spygliuočių miškų gojai, savo žalias garbanas aukštokai iškėlę virš dirbamų laukų. Pietvakariniu savo pakraščiu Sudargo apylinkės prigludusios prie sūduvių numylėtosios Šešupės, skubančios savo vandenis Nemunui atiduoti. Tuose laukuose randa sau darbo ir didesni ar visai mažučiai upeliukai. Tarp jų ‒ ir Jotija, savo pavadinimu mums primenanti, kokiam etniniam regionui kadaise priklausė Sūduva.
Vakarinė vietovės riba yra apibrėžta Lietuvos valstybės sienos su Rusijos administruojamu Karaliaučiaus kraštu . Ši siena delimitacijos būdu (ribų nustatymas neženklinant) buvo nustatyta dar karaliaus Mindaugo laikais ( XIII a.). O po Melno taikos sutarties pasirašymo 1422‒09‒27 d., atėjus kitam jos ženklinimo periodui ‒ demarkacijai ( atribojimas ir valstybės sienos paženklinimas spec. ženklais), (XV a.), ji išlaikė beveik tas pačias Mindaugo lakų ribas.
Iš kur ši vietovė atsinešė Sudargo vardą? Deja, nėra tikrų žinių, kaip ji vadinosi senaisiais laikais, ir apie tai mes galime tik paspėlioti. Mat iš penkių Sudargo piliakalnių vienas vadinamas Vorpiliu. Tai yra aiškus vedinys iš žodžio voruoti. O žodis voruoti, manoma, kadaise turėjęs tokią savo reišmę ,,saugoti aptveriant“. Rytų Lietuvoje ir dabar sakoma, pvz.: voruoti aveles; ant nakties gerai apvoruojam gyvulius; apsivoruojam nuo vagių. Tai reiškia bet kokią apsaugą, sargybą. Todėl spėjama, kad Sudargo Vorpilis (iki šiol taip vadinasi vienas piliakalnis) atitinka savo paskirtį. Tuo labiau, kad toks pavadinimas yra plačiau paplitęs ir visur jis susijęs su saugojimu. O pavadinimas Sudargas, manoma, šiai vietovei pasiliko nuo XIII ‒ XIV amžių sandūroje čia gyvenusio stambaus feodalo ir narsaus karvedžio, vadovavusio Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytenio pulkams iki lemtingojo krųžiuočių užpuolimo ir tvirtovės sunaikinimo 1317-06-24 d. Spėjama, kad to mūšio netu karvedys Sudargas žuvo mūšyje.

Laikai keitėsi ir jie kėlė naujus reikalavimus. Ypač tokia reikiamybė iškilo po Žalgirio mūšio (1410 m.), kai Europoje įvyko milžiniškas karinis ir poltinis sukrėtimas ‒ Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių pergalė prieš Kryžiuočių ordiną ir tos kariaunos sutriuškinimas Tačiau Europai ši kataklizma nežadėjo ramybės, todėl tokios primygtinės aplinkybės tiesiog privertė konfliktuojančias puses ieškoti bendros išeities. Tokios išeities ypač reikėjo pralaimėjusiam Ordinui ir jis pirmasis pasiūlė ieškoti susitarimo galimybių. Tokios galimybės abiejų pusių sutarimu buvo surastos. 1422 m. rugsėjo 27 d. kariškoje lietuvių-lenkų stovykloje prie Melno ežero, netoli Osos upės, dešiniajame Vyslos krante. Po derybų buvo pasirašyta taikos sutartis tarp jau minėtų konfliktuojančių pusių ir pagal šią sutartį buvo nustatytos valstybių sienos. Tokios sutarties ypač reikėjo didįjį mūšį pralaimėjusiam ordinui. Ta sutartis įgavo Melno taikos sutarties įvardijimą ir buvo reikšminga ne tik konfliktuojančioms pusėms, bet ir visai Europai. Nuo jos prasidėjo sustiprintas valstybių sienų žymėjimas, delimitaciją (sienų ribų suderinimą be ženklinimo) pakeičiant demarkacija,( t.y. sukasant kapčius ir įtvirtinant specialius valstybės sienos žymėjimo ženklus).
Pirmoji tokiu nauju ženklinimu buvo pažymėta 135 km. Lietuvos sienos atkarpa tarp Vištyčio ir Sudargo krašto panemunės kranto. Tai ten, kur dabar yra sienos pralaidos punktas į Rusijos administruojamą Karaliaučiaus kraštą, o už Nemuno ‒ Smalininkai. Ši atkarpa iki dabartinių laikų vienintelė Europoje yra nepakitusi tarpvalstybinė siena, tai todėl ji yra ir Sūduvos krašto, ir visos Lietuvos pasididžiavimas .
Melno taikos sutartis tiek Lietuvai, tiek Europai atnešė taikaus gyvenimo pauzę: Kryžiuočių ordinas buvo priverstas atsisakyti savo nuožmių pretenzijų ne tik į Lietuvos Užnemunę ( į Jotvos sudėtinę dalį Sūduvą), bet ir į Žemaitiją. Ši data visai Lietuvai amžiams išliko kaip nepriklausomybės garantas bei suteikė priėjimo galimybę prie Baltijos jūros.
2022 metų rugsejo 27 dieną sukanka 600 metų nuo Melno taikos sutarties tarp Kryžiuočių ordino iš vienos pusės ir Lietuvos bei Lenkijos iš kitos pusės pasirašymo. Šis susitarimas inspiravo ir tarpvalstybinę Europos sienų peržiūrą, sustiprinant jas naujais principais ‒ vietoj delimitacijos įvedant demarkaciją. Tiesa, tas procesas užtruko ilgokai.
Sudargas yra sienos atkarpos tarp Vištyčio ir Nemuno ties Smalininkais paskutinis pirmojo matavimo taškas. Ir ši siena yra ypač unikali ‒ ji visoje savo atkarpoje išliko nepakitusi, ir tai vienintelė tokia siena, esanti Europoje. Tai todėl Sudargo žemėje bus atidengiamas dar vienas teminis paminklas, skirtas paminėti šiai sukakčiai. Paminklo statybos iniciatorai ‒ Šv. Adalberto ‒ Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ‒ riterių ordinas (Vadovas Artūras Giedraitis). Minėjimo renginiu, be jau minėto ordino ir gausių jo rėmėjų, rūpinasi daugelis vietos ir aplinkos žmonių: Sudargo bendruomenės visuomenė, Sudargo seniūnija, kultūros darbuotojos, Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Pagėgių pasienio rinktinės Rociškių pasienio užkarda, Šakių savivaldybės meras, dvi Sudargo konfesinės bendruomenės ‒ katalikų ir evangelikų liuteronų. Šis paminklas Sudarge bus jau šeštas, vizualiai ir emocionaliai įsijungiantis į gilesnes Sudargo krašto edukacines veiklas, siekiančias istorinės atminties atvėrimo mūsų dabarčiai, kad jos šviesą galėtume perduoti ir savo ateičiai. Juk Lietuva ‒ garbingo paveldo valstybė, todėl jos istorija tikrai verta būti ir mūsų dabarties, ir mūsų ateities gyvenimų mokytoja.
Šventėje esate nuoširdžiai laukiami!

2022-09-16 Organizatorių vardu Alberta N. Dragūnaitienė, SudargoBC