Spausdinti
Kategorija: Bendruomenių naujienos
Peržiūros: 938

A.N.DragūnaitienėMūsų krašto bendruomenes pasiekė džiugi žinia, kad Sudargo bendruomenės centro pirmininkė Alberta Natalija Dragūnaitienė buvo apdovanota Šakių krašto ambasadorės ženklu, kuris skirtas už istorinės praeities išsaugojimą ir naujų tradicijų kūrimą, už nuoširdžią ir įtaigią edukacinę veiklą bei Sudargo ir Šakių krašto garsinimą.
Susipažinkime su mūsų ambasadore. 1954 m. baigė Griškabūdžio vidurinę mokyklą, 1956 m. baigė Vilniaus vienmetę mokyklą kolūkių buhalteriams ruošti. 1959 m. ištekėjo ir 1962 m., susiklosčius šeimyninėms aplinkybėms, atsikėlė gyventi į Šakių rajono Sudargo miestelį. Čia, truputį paauginus savo vaikelius, įsidarbino vietiniuose Kultūros namuose direktore ir lygiagrečiai pradėjo dirbti Sudargo aštuonmetėje mokykloje, kuri greitai išaugo iki pagrindinės mokyklos. Bet jos svajonės buvo humanitariniai mokslai, todėl neakivaizdiniu būdu įstojo į Vilniaus Universitetą ir jį baigusi įgijo filologo, dėstytojo specialybę, kuria rėmėsi ne tik dėstydama lietuvių kalbą ir literatūrą savo mokykloje, bet keletą metų dar ir rusų kalbą kaip pagalbinį dalyką. Kadangi nuo mažumės turėjo kūrėjos gyslelę, tai filologinės žinios išplėtė šio potraukio įgyvendinimo galimybes. Tiek mokslo, tiek darbinės veiklos metais su savo rašymais nuolat dalyvavo tai periodinėje spaudoje, tai apie trejetą metų kartu su savo suburtais rėmėjais leido Sudargo vietovės laikraštį ,,Vorpilis“. Vėliau vis stiprėjant vidiniam balsui ką nors gero ir išliekamo padaryti istoriškai nusipelniusiai, bet paliktai atsiminimų paraštėse vietovei Sudargui, A.N.Dragūnaitienė pradėjo jau solidesniais rašytiniais leidiniais garsinti savo vietovę. Nuo 2010 m. iki 2016 m. savo kūrybinėmis pastangomis parengė ir išleido 3 tiražus kaskart vis atnaujintas ir papildytas naujomis žiniomis brošiūras ,,Sudargas“. Trečioji išleista trimis kalbomis ‒ lietuvių, anglų, rusų. Dar viena brošiūra ,,Knygnešys kunigas Martynas Sederevičius ‒ iškiliausias tarp iškiliųjų“ išleista 2009m. Ji skirta Didžiojo knygnešio ir jo bendražygių veiklų atminimui. 2019 m. išleistas pažintinis‒edukacinis leidinys‒monografija ,,Sudargo istorijos atspindžiai“. Jos turinį sudaro istorinės apybraižos, straipsniai, Sudargo krašto žmonių atsiminimai. Leidinį sudaro 180 puslapių. Jis išleistas lietuvių, rusų, anglų kalbomis.

Tais pačiais metais minima autorė išleido ir meninę apsakymų knygą ,,Sugrįžimai“. Jos turinys beveik išimtinai paskirtas Sūduvos krašto žmonių gyvenimo paveikslų vaizdavimui ir įvykių prototipai dažniausiai yra konkretūs šio krašto gyventojai. Be to A.N.Dragūnaitienės plunksnai priklauso nemažai straipsnių internetinėse erdvėse, ypač svetainėje Šakių BCA. Taip pat ji yra ir sukurto 30 minučių videofilmo apie Sudargo kraštą projekto iniciatorė. Lėšos projektams gaunamos iš įvairių fondų, bet daugiausia iš Nacionalinės paramos su Šakių savivaldybės kofinansavimu.
Leidiniai ypač prisideda prie žinių apie Sudargą sklaidos ir plėtros. Kadangi jų yra daugiakalbių, tai jie noriai pageidaujami svečių iš užsienio, todėl. žinių sklaida apie šią vietovę plinta įvairiais kanalais, tame tarpe ir gyvu žodžiu ‒ A.N.Dragūnaitienė yra šio krašto gidė ir ši jos veikla Sudargo svečių ir turistų tikrai vertinama, apie tai lankytojai liudina savo atsiliepimuose internetinėse erdvėse (ieškoti internete ,,Sudargo gidė Alberta N. Dragūnaitienė“) ir kitose laikmenose.
Nauja Sudargo garsinimo forma yra teminių ‒ edukacinių ‒ pramoginių renginių organizavimas. Tai prasidėjo dar sovietmečiu, kai šalyje politinis klimatas po truputį pradėjo švelnėti. Kadangi Šakių kraštas Rusijos carinės priespaudos laikais buvo žinomas kaip aktyvus knygnešių veiklų arealas, o Sudargas ypač šiose veiklose nusipelnęs, todėl čia dabartiniais laikais toks istorinis paveldas itin puoselėjimas. Bet ne taip seniai buvo ir kitokie laikai: jų metu tautinė savimonė buvo gujama į gyvenimo paraštes, o knygnešystė ‒ lietuviškas nacionalus paveldas. Jos istorijos priminimas tarybinei valdžiai dar labiau neįtiko ir todėl, slaptą lietuviškos spaudos platinimą organizavo bažnytinė visuomenė. Sudarge ‒ kunigas Martynas Sederevičius. Tų laikų aidai dar labai ryškiai aidi iki šių dienų ir perduodami ateičiai. Oficialūs knygnešystės minėjimai tarybiniais laikais Sudarge prasidėjo 1984 m minint lietuviškos spaudos atgavimo 80-metį. Nuo to laiko ir iki šiol knygnešių veiklų minėjimai tapo kasmetiniais renginiais : 1989 m. Sudargo pagrindinėje mokykloje A.N.Dragūnaitienės iniciatyva įsikūrė Martyno Sederevičiaus šviesos klubas; 2004 m. buvo paskelbtas naujos tradicijos sportinis- edukacinis žygis ,,Bėgimas knygnešių takais“ tarp Kudirkos Naumiesčio ir Sudargo“. Žygis buvo kartojamas iki 2011 m. Šios ir kitos veiklos itin prisidėjo prie knygnešių šlovės sugrąžinimo Sudarge, todėl pagerbiant jų atminimą dvi miestelio gatvės pavadinto jų vardais Pagrindinė gatvė Martyno Sederevičiaus vardu, kita ‒ Knygnešių.
Aktyvus Sudargo istorinės atminties gaivinimas kitu aspektu prasidėjo 1992 m. minint Magdeburgo teisių Sudargo miesteliui suteikimo 200 metų sukaktį. Tai buvo pretekstas ir startas sutelkti ir paskatinti visuomenę atverti tas laiko uždangas, apie kurias nebuvo kalbama daug metų. Visuomenė, pasiilgusi tokių renginių, jautriai sureagavo. Į renginį atvyko daug garbių svečių ‒ iš sostinės Vilniaus, Kauno, Šakių, iš kitų aplinkumų. Šis renginys tarsi atvėrė duris į daug platesnes savo vietovės autentiškumo atskleidimo paieškas: juk Sudargo papėdes iki šiol saugo piliakalnių vora. Jų archeologiniai tyrinėjimai prasidėjo 1970 m. ir truko vieną vasarą. Išplėstiniai ir nuoseklūs tyrinėjimai buvo atnaujinti 2005-2012 m. Greta šių tyrinėjimų Sudargo BC ėmėsi iniciatyvos, kaip surinkti ir sukaupti apie Sudargo vietovę labai negausias jo atminties žinias, jas sujungti su naujais tyrinėjimais. Buvo kreiptasi į mokslininkus Gintautą Zabiela ir Zenoną Baubonį, vadovavusius didelei tyrinėtojų ekspedicijai, praturtinusiai Sudargo istoriją naujais atradimais ir tuo nuoširdžiai pasidalinusiais su sudargiečiais. Sudargo bendruomenei malonu, kad bendravimas su mokslininkais ir toliau tęsiamas. Šita bendrystė mums buvo ir tebėra paskata vis giliau žvelgti į savo istoriją ir savomis akimis bei pasidalinti tuo su plačiąja visuomene.
Kiti periodiškai kartojami Sudargo garsinimo renginiai, prasidėję 2007 m. minint Sudargo tvirtovės sunaikinimo 690 metų sukaktį, kai per barbarišką kryžiuočių antpuolį 1317 m. birželio mėn. 24 d. tvirtovė griovimu ir gaisru buvo nušluota nuo žemės paviršiaus ir vietovė paversta dykra. Periodinis renginys pavadintas ,,Sudargo piliakalnių atsidūsėjimai“. Jis turi būti etnografiškas ir edukacinis, priderintas prie Rasų (Joninių) šventės. Šis renginys ypač plačiai garsina Sudargą, kartais sutraukdamas net po kalis tūkstančius žiūrovų ir Sudargo istorijos pažinimo ieškovų.
Sudargo žinomumas išaugo palyginti per labai trumpą laikotarpį, tik tada, kai šio krašto bendruomenė galėjo laisvai susitelkti ir, nevaržoma valdžios iš ankščiau nurodymų bei apribojimų, pati savo valia gilintis į savo praeitį, kad jos istorines vertybes atsineštų į dabartį ir per tai nutiestų tiltą į ateitį. Tuo suinteresuoti visi bendruomenės žmonės ir jie tiki, kad tai, kas padaryta, jau dabar duoda ir ateityje tikrai duos savo vaisius.
O juk mažai Lietuvai yra svarbi kiekviena jos gyvybingumą patvirtinanti dalelė. Istorijos paraštėse ilgai glūdėjęs Sudargas su mokslo, Valstybės ir vietinės valdžios parama bei su stebėtinu visos bendruomenės atkaklumu pasiekė proveržį, kad dabar prie šio krašto garsinimo prisideda daug solidžių atstovų. Paskutinis tokio dėmesio pavyzdys yra Šv. Adalberto ‒ LDK kilmingųjų palikuonių riterių ordino bendrijos Kauno skyriaus bajorų vadovo Artūro Giedraičio suburtas mecenatų sambūris Sudarge kartu su vietos bendruomene iki 2022 m rugsėjo 27 d. pastatyti teminį paminklą, skirtą paminėti Melno taikos sutarties pasirašymo su Kryžiuočių ordinu, patyrusiu pralaimėjimą prieš Lietuvą Žalgirio mūšyje 1410 m., 600 metų sukaktį. Šis paminklas primins ir patvirtins labai svarbų Europos ir Lietuvos istorinį faktą: pagal minimą sutartį buvo demarkuotos Lietuvos valstybės sienos (suženklintos kapčiais ir atitinkamais ženkliais). Toks suženklinimas Europoje įvyko pirmą kartą, ir ta sienos atkarpa nuo Vištyčio iki Sudargo iki šiol išliko be žymesnių pakitimų. Tai pastoviausia siena Europoje, todėl Sūduvos kraštui ir privilegija, ir pareiga, ir garbė ją akcentuoti ir saugoti kaip Lietuvos politinio pastovumo simbolį.
Nuoširdžiai sveikiname A.N. Dragūnaitienę ir linkime sėkmingai tęsti pradėtus darbus, kurie svarbūs Sudargui ir Šakių rajonui.

BCA informacija