Šakių krašto bendruomenės – gerųjų patirčių paieškų kelyje
- Informacija
- Kategorija: Projektinė veikla
Bendruomenė ir jų projektai - neatsiejami dalykai. Štai ir atėjo projekto „Masinančios patirties pasidalinimo valandos: pamatyk, pabandyk, pritaikyk“ (Nr.NPKB-24-R-492), finansuoto pagal Lietuvos Žemės ūkio ministerijos priemonės Nacionalinės paramos kaimo bendruomenių veiklos III sritį „Renginių (mokomųjų renginių arba vizitų, renginių Lietuvos Respublikos Seimo ir (ar) savivaldybės, kurioje veikia organizacija, paskelbtoms metų temoms garsinti, minėti) organizavimui“ apibendrinimo valanda. Gauta parama projekto „Masinančios patirties pasidalinimo valandos: pamatyk, pabandyk, pritaikyk“ vykdymui iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 4 000,00 Eur (paramos intensyvumas – 89,99 %). Projektą bendrafinansavo Šakių rajono savivaldybė 445,00 Eur suma.
Projekto tikslas - organizuoti išvažiuojamą mokomąjį renginį gerosios patirties edukacijų vedimo klausimais.
Todėl ankstyvą rugpjūčio 23 dienos rytą 50 išvažiuojamo mokomojo renginio dalyvių susibūrė į kelionę Žemaitijos link. Jų tarpe buvo įvairių visuomenės sektorių dalyvių: bendruomenių, amatininkų, verslininkų ir rajono ūkininkų atstovų. Visus juos viliojo noras edukacijų metu pamatyti, pabandyti ir pritaikyti gautas žinias bendruomeninėse veiklose.
Kretingos tradicinių amatų centre susipažinome su saldainių gaminimo tradicijomis, pamatėme visą šio skanėsto gaminimo procesą, patys savo rankomis gaminome spalvotus karamelinius saldainius, gražiai juos įpakavome. Smagu, kad nereikėjo rūpintis lauktuvėmis. Jos jau buvo mūsų rankose.
Baltijos kelias – tai laisvė gyventi ir kurti
- Informacija
- Kategorija: Projektinė veikla
Rugpjūčio 25 d. Gerdžiūnų bendruomenė Sutkų kaime organizavo renginį Baltijos kelio 35 – osioms metinėms paminėti. Prieš renginį sutkiečiai paminėjo 200-ąsias Sutkų Švč. M.Marijos Belaisvių vaduotojos bažnyčios metines. Gerdžiūnų bendruomenės tarybos narė Onutė Rakauskienė parengė ir skaitė pranešimą "Baltijos kelias - kelias namo". Visi, kaip ir prieš 35-erius metus, laikydami kardelius ir susikibę už rankų, nutiesėme vienybės ir vilties kelią. Baltijos kelias – vienas iš svarbiausių istorinių įvykių Baltijos valstybių istorijoje. Šiandien mums Baltijos kelias – tai laisvė gyventi ir kurti. Tai lietuvių, latvių ir estų siekių bei vilčių įkūnijimas, vienybės išraiška, tapusi lemiamu posūkiu kelyje į nepriklausomybę. Šia proga išleistas ir leidinys apie Sutkus ir sutkiečių nueitą kelią per 35 - erius laisvės metus. Leidinys išleistas 100 vnt. tiražu ir įteiktas labiausiai Sutkų kraštui nusipelniusiems ir savo kraštą garsinusiems, bei finansinę paramą skyrusiems žmonėms.
Kodėl čia, Sutkuose? Kodėl apie Sutkus ? Sutkai turtingi ne tik savo geros valios žmonėmis, bet ir Sutkuose stovi paminklas su Laisvės statula, kurį pastatė sutkiečiai 2028 m. metais, minėdami 10 – ąsias Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metines. Jis nebuvo sunaikintas ir okupacijos metais. Prie šio paminklo sutkiečiai buriasi paminėti Lietuvos valstybei reikšmingas datas bei sukaktis. Sutkai nedideli, bet ypatingi – kraštas turtingas talentingų, draugiškų, geranoriškų žmonių, kurie tarsi bitelės susispiečia Gerdžiūnų bendruomenės avilyje, kur apstu idėjų, sutelktumo, bendruomeniškumo, gimstančių ir įgyvendinamų gražių sumanymų. Dėl atsidavusių, savo kraštą mylinčių žmonių kuriamos galios, šiandien čia švenčiame ir minime gyvenimą. Tad ir toliau kiekvienas neškime po lašelį medaus į Sutkų kaimo korį. Tebūna visiems sveika ir saldu kasdien. Pro šalį vykstančiam miela bei malonu užsukti, o išvykusiam visada rusena noras sugrįžti. Juk tai mūsų kraštas!?
Sumaniųjų kaimų strategijų įgyvendinimo modelis
- Informacija
- Kategorija: Projektinė veikla
Pernai Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) sukūrė sumaniųjų kaimų strategijų įgyvendinimo modelį. Jį Europos Komisijos ir nepriklausomi ekspertai įvertino kaip vieną pažangiausių visoje ES. ŽŪM numatė skatinti kaimuose skaitmenizaciją, energetinį efektyvumą, inovatyvių paslaugų plėtrą,– taigi norima atverti kaimą naujovėms ir inovatyvioms technologijoms.
Pasak viceministro E.Giedraičio, įgyvendinant Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano investicinę priemonę „Sumanieji kaimai“ išlieka svarbus vietos veiklos grupių ir partnerių bendradarbiavimas.
Su VVG projektuose gali dalyvauti savivaldybių administracijos, savivaldybių tarybų įsteigti juridiniai asmenys, fiziniai asmenys, ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus, viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, tame tarpe ir užsiimantys žemės ūkio, maisto produktų gamyba ir (arba) perdirbimu ir (arba) rinkodara atitinkantys MVĮ keliamus reikalavimus, nurodytus Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, mokslo ir mokymo įstaigos, fiziniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio, maisto produktų gamyba ir (arba) perdirbimu ir (arba) rinkodara, savo vardu įregistravę ūkininko ūkį ir valdą.
Tačiau, anot viceministro, sumanymai turi keliauti „iš apačios į viršų“, nes niekas kitas geriau nežino bendruomenės poreikių, kaip patys gyventojai. Todėl ir yra numatyta, kad VVG yra pagrindinės „Sumanaus kaimo“ strategijos rengėjos, pareiškėjos ir administratorės.
„Anksčiau ir pats vadovavau vietos veiklos grupei „Nemunas“. Mes buvome sumanę projektą – norėjome uždarytos mokyklos pastatą pritaikyti bendruomenės reikmėms. Padarėme viską – apskaičiavome išlaidas, parengėme projektą, bet savivaldybė ėmė ir jam nepritarė – neįžvelgė prasmės. Taigi sumanymas žlugo“, – prisiminė E.Giedraitis.
Pasak jo, būtent vietos savivalda atlieka svarbų vaidmenį kuriant pažangą sumanaus kaimo projektuose.
Kiduliuose paminėtas Baltijos kelio 35-metis
- Informacija
- Kategorija: Bendruomenių naujienos
Kidulių bendruomenės centras „Vinkšnupis“ paminėjo Baltijos kelio 35-metį. Buvo suorganizuotas orientacinis žygis „Kelias, kurio ieškai“. Projektą finansavo Šakių r. savivaldybė.
Žygeiviai įvairaus amžiaus – nuo 2 metų iki garbių senjorų. Linksmiausiai keliavo šeimos su vaikais, naudodamiesi įvairiomis transporto priemonėmis. Jaunieji šauliai paragino visus keliauti su skanduote. Pakeliui vis būdavo progų pasistiprinti, atsigaivinti. Visi įveikė 5 km. maršrutą. Grįžę į dvarą, iš kur ir iškeliavo, visi dalyviai gavo diplomus. Svarbiausia - ir nuotaika puiki, ir oras pasitaikė tinkamas žygiuoti.
Kidulių BC informacija
Svarbi informacija ! ! !
- Informacija
- Kategorija: Projektinė veikla
Visų kaimo bendruomeninių organizacijų įgyvendinančių projektus finansuojamus LR Žemės ūkio ministerijos lėšomis dėmesiui! Grįžta senasis LR ŽŪM logotipas, kurį privalėsite naudoti viešindami gautą paramą!
LKBS informacija
Ritiniai ‒ per bendrystę į tikslų įgyvendinimo kelionę
- Informacija
- Kategorija: Bendruomenių naujienos
,,Ieškok kelio, grįsto gerais darbais, juo greičiausiai pasieksi laimę‘‘
‚,Tikrieji gyvenimo stebuklai gimsta iš bendrystės“
(aforizmai)
Daugelis Šakių krašto kaimo bendruomenių, kaip ir visos Lietuvos, jau žingsniuoja į trečiąjį savo brandos dešimtmetį. Tarp tokių ir Ritinių kaimo bendruomenė, susibūrusi 2003 m. ir dabar jungianti 39 narius. Pirmąja šio bendruomenės centro pirmininke buvo išrinkta itin kraštiečių pagarbos nusipelniusi šauniausia bendruomenės siela Janina Ilgūnaitienė. Ją nuo pat pradžios supo aktyvus padėjėjų būrelis: Zita Martynaitienė, Lina Liudžiuvienė, Zita Ilgūnaitienė, Birutė Dvaranauskienė, Birutė Jomantienė. Ritiniečių entuziazmas pasiekė ir kaimyninį Giedručių kaimą: iš jo dvi darbštuolės ‒ Marytė Stankaitienė ir Algima Mikelaitienė prisijungė prie ritiniečių.
Ritiniai ‒ ramybės oazė, nes iš vienos pusės nuo Šakių miesto ir kelių triukšmo saugoja ją ar miškų salos, ar net vientisi jų masyvai. Pagrindinėje kelio Pilviškai‒Šakiai‒Jurbarkas pakelėje meškeriotojus vilioja rimtį skleidžiantis Ritinų tvenkinys, nelabai didelis, bet labai patrauklus. Per gyvenvietę vinguriuoja mielas Orijos upelis, savo vandenų veidrodžiais atkartodamas žalių krantų ir padangės atspindžių grožį. Kaimo centrinė gyvenvietė tolėliau nuo kelio, todėl jo buvimas netrikdo vietovės gyvenimo, tik jį paįvairina, suteikdamas judrumo galimybių. Kaimas, kaip beveik ir visas derlingų Šakių žemių arealas, yra agrarinis kraštas, paveldėtas iš tradicinio Lietuvos ūkinikavimo laikų ir atsinešęs iš ten daugelį patrauklių gyvensenos papročių. Tos paveldinės tradicijos gražiai suvešėjo šiuolaikiniame Ritinių bendruomenės centro gyvenime ir dabar puikiai prsidada prie mūsų tautos dvasinės ir kultūrines būsenos išsaugojimo dabarčiai ir ateičiai. Tai kokios jos?