Vinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.x
Jūs esate čia: Pradžia

Informacija
Kategorija: Bendruomenių naujienos

03Būrys dviračiais keliaujančių entuziastų rugpjūčio 10 – 11 dienomis išsiruošė į žygį „Pažinkime Zanavykų kraštą", skirtą Tarmių metams paminėti. Jį organizavo Zanavykų krašto muziejaus specialistė etnografijai ir Girėnų bendruomenės centro valdybos narė Rima Vasaitienė. Kadangi šie metai Tarmių metai, tai kiekvienas turėtume daug dėmesio skirti savo šnektos populiarinimui. Žygio dalyviai, keliaudami po Zanavykų kraštą, aplankė ir kultūros židinius. Prisiminę saugaus eismo taisykles ir nusiteikę ne tik patys jų laikytis, bet ir būti geranoriški kitų eismo dalyvių atžvilgiu, žygeiviai išsiruošė į kelionę. Startas – Zanavykų krašto muziejus. Daugiau nei 30 dviratininkų kolona pajudėjo link Griškabūdžio, kur padėjo gėlių ir uždegė žvakutes prie paminklo lietuvių kalbos tėvui, sukūrusiam zanavykų šnektos pagrindu bendrinę kalbą, Jonui Jablonskiui. Toliau žygeivių kolona pasuko Kudirkos Naumiesčio link, kur pagerbė žymiausią XIXa. pabaigos lietuvių publicistą, "Varpo" steigėją, leidėją ir autorių, formavusį pozityvistinę lietuvių kultūros kryptį, Vincą Kudirką. Prisiminė, kad V.Kudirka sukūrė "Tautišką giesmę", tapusią Lietuvos Respublikos himnu, parašė eilėraščių ir satyrų, priklausančių lietuvių literatūros klasikai. Kadangi žygyje dalyvavo ne tik Suvalkijos - Sūduvos regiono žmonės, o buvo žygeivių iš kitų Aukštaitijos ir Mažosios Lietuvos krašto, tai vakare prie bendro laužo ir gardžios žirnienės kiekvienas savo šneka porino įvairius pasakojimus ir tai kiekvienam buvo tikra sielos atgaiva.

Informacija
Kategorija: Bendruomenių naujienos

IMGP2604Čia ne šiaip apie sūrius bus kalbama. Čia bus bylojama apie tuos, kurie visomis geriausiomis savo savybėmis – gražia išvaizda, skoniu, patvarumu – išsikovojo sau prideramą vietą po saule. Ką ten po saule? Garbingiausią vietą ant kiekvieno stalo, ant kurio jis atsiduria. Nesvarbu, kas už to stalo sėdės : po darbų susirinkusi ar šventę švęsti susibūrusi šeimyna, o gal garbingas svečias arba tas ,, nebuvėlis", kuris bus vaišinamas ne ,,sūriu supuvėliu", o pačiu skaniausiu. Ritinių sūriu.
Ak tas Ritinių sūris! Jis sugebėjo taip išjudinti kaimo bendruomenę ir taip išgarsėti, kad jam jau nepakanka jaukių kaimo šeimininmkių virtuvėlių, o prireikė namų . Sūrio namų! O tūlas, atvykęs į tuos namus, ne tik sau tinkamo sūrio ieškos, bet patirs ir kitų malonių ir naudingų dalykų. Čia jis mokysis, pamatys, sužinos. Tai bent sūrio šaunumas!
Taigi apie viską iš eilės...
Prūselių kaime šią vasarą jau 14-ą kartą įvyko Sūrio šventė. Joje visuomenei buvo pristatyta edukacinė programa „Kaimiško sūrio gimimas". Tai kaip ir buvusių švenčių tąsa kitame lygmenyje.
2012 m. Žemės ūkio ministerijos konkurse kaimo bendruomenėms buvo skatinamas verslumas. Mūsų teiktas projektas „Ritinių bendruomenės Sūrio namai" atitiko reikalavimus ir buvo finansuotas. Už gautus pinigus įsirengėme virtuvėlę, nusipirkome reikalingų priemonių. Kadangi kaime mažėja laikomų karvių skaičius, tai retame kieme rasime šeimininkes, slėgiančias sūrius. Norėdami išlaikyti kaimiško sūrio gaminimo tradicijas, sukūrėme edukacinę programą. Joje pasakojame apie sūrio atsiradimą, gaminimą, rodome pieno apdirbimo priemones. Pasakojimo metu praktiškai slėgiame sūrį, kuriuo paskui vaišiname savo svečius. Kad svečiai nenuobodžiautų, jiems duodame mušti sviestą kaimiškame muštuvyje, surengiame viktoriną, pakviečiame dalyvauti spektakliukyje. Pamokos metu slėgiame paprastą kaimišką sūrį be priedų, o svečius vaišiname dar ir keptu sūriu.

Informacija
Kategorija: Projektinė veikla

01Valstybės parama kaimo bendruomenėms ir vietos veiklos grupėms teikiama nuo 2006 m.
2013 metais kaimo bendruomenių projektams remti numatyta skirti daugiau nei 2.5 mln. Lt. Šių metų gera naujiena - bendruomenių verslumo skatinimas.
Parama kaimo bendruomenių projektams bus skiriama pagal žemės ūkio ministro 2013 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 3D-329 (Žin., 2013, Nr. 48-2389) patvirtintas Paramos kaimo bendruomenių ir kaimo bendruomenių asociacijų veiklai teikimo taisykles (toliau − Taisyklės).Šių metų taisyklėse numatyta, kad paramos prašyti gali kaimo bendruomenės ir kaimo bendruomenių asociacijos ir parama bus teikiama pagal tris veiklos sritis:

  • kaimo vietovėje esančioms viešosioms erdvėms sutvarkyti ir prižiūrėti, pritaikant kaimo gyventojų poreikiams;
  • kaimo bendruomenės verslumo projektams įgyvendinti kaimo bendruomenei priklausančiose patalpose;
  • kaimo bendruomenių ir kaimo bendruomenių asociacijų materialinei techninei bazei stiprinti ir (arba) sukurti.

Paramos dydis pagal pirmąsias dvi veiklos sritis yra 25 tūkst. Lt, o pagal trečiąją veiklos sritį – 10 tūkst. Lt, ir numatoma kompensuoti 90 proc. visų tinkamų išlaidų. Taip pat pažymėtina, kad paramos pagal pirmąją ir antrąją veiklos sritis gali siekti tik kaimo bendruomenės, o pagal trečiąją veiklos sritį į paramą gali pretenduoti kaimo bendruomenės ir kaimo bendruomenių asociacijos.
Už pateiktų paraiškų vertinimą, kaip ir praeitais metais, atsakingas Programos „Leader" ir žemdirbių mokymo metodikos centras, kurio parengtas projektų vertinimo ataskaitas svarstys žemės ūkio ministro įsakymu sudarytas projektų atrankos komitetas. Galutinį sprendimą dėl paramos skyrimo priims žemės ūkio ministras ar jo įgaliotas asmuo. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (Agentūra) sudarys paramos sutartis su patvirtintais paramos gavėjais.
Taisyklėse numatyta, kad kaimo bendruomenei ar kaimo bendruomenių asociacijai pasirašius paramos sutartį, Agentūra išmokės avansą, kurio dydis sieks 70 proc. sutartyje numatytos paramos sumos.
Gautos 302 paraiškos. Šakiečiai pateikė 15 paraiškų.

Informacija
Kategorija: Bendri skelbimai

Tūkstančiai dviračių mėgėjų stos prie „Velomaratono" starto linijos rugpjūčio 25 dieną Vilniuje.
Kviečiu bendruomenes, šeimas, bičiulius ir kaimynus susiburti į vieną komandą ir dalyvauti didžiausioje dviračių šventėje.
Gera nuotaika ir fizinė savijauta, buvimas gryname ore ir galimybė pasigrožėti sostine – visa tai kasmet pritraukia dviračių mėgėjus iš visos šalies. Čia svarbiausia – dalyvauti, o ne varžytis, kas greičiausias.
Šiais metais Lietuvoje minime Sveikatingumo metus, todėl specialus apdovanojimas – „Aktyviausios komandos" marškinėliai – atiteks komandai, kuri savo pavyzdžiu paskatins kitus gyventi aktyviai ir sveikai.
Į apdovanojimą gali pretenduoti miestų ir miestelių bendruomenių, pilietinių iniciatyvų, jaunimo organizacijų, šeimų ir bičiulių komandos. Svarbiausia, kad sutelktumėte bendraminčius ir visi kartu važiuotumėte „Velomaratone".
Būkime aktyvūs, energingi ir susitelkę!

Aktyviausia ir daugiausiai dviratininkų sutelkusi bendruomenė bus apdovanota specialiu Prezidentės prizu bei gaus „Aktyviausios komandos" marškinėlius.
Nemokama registracija vyksta iki rugpjūčio 15 dienos.
Daugiau informacijos:
http://www.velomaratonas.lt/
OLANTA GUŽAITĖ - KVINTUS
Respublikos Prezidentės patarėja
Spaudos tarnyba
Tel. +370 706 64156
Mob. +370 698 42005

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija
S. Daukanto a. 3, LT-01122 Vilnius

Informacija
Kategorija: Bendruomenių naujienos

01Jau nuo 2008 metų Išdagų bendruomenės centro nariai savo susirinkimuose kėlė eismo saugumo problemą kelio Nr. 138 Vilkaviškis-Kudirkos Naumiestis-Šakiai atkarpoje tarp Išdagų ir Šakių miesto. Numatyti du prioritetai: kelio ženklų, sumažinančių automobilių greitį ir padidinančių vairuotojų dėmesį pėstiesiems ir dviratininkams pastatymas ties Išdagais bei pėsčiųjų ir dviračių taku Šakių ir Išdagų sujungimas. Toks takas dabar yra iki Šakių miesto ribos, o iki Išdagų likę dar 2,3 km.
Išdagai yra kaip ir Šakių priemiestinė gyvenvietė, traukos kryptis visada buvo, yra ir bus Šakiai. Šiomis kryptimis į ten ir atgal daug suaugusių gyventojų ir moksleivių važiuoja dviračiais ar keliauja pėsčiomis. Pagrindinės kaimo gyvenvietės gatvės ir šio minimo kelio sankryža ir atkarpos į abi puses nuo jos ties Išdagais, gyventojų manymu, iki šiol buvo labai nesaugi vieta. Dažnai didesniais nei leistina greičiais lekiant mašinoms ir vykstant pėsčiųjų, ypač moksleivių, stotelėse įlipančių ir išlipančių iš autobusų bei vykstant dviratininkų eismui, kelyje tampa nesaugu.Kai kurie gyventojai sakydavo, kad čia nuolat tvyro toks jausmas, jog tuoj tuoj turi kažkas negero atsitikti ( kaip beje nutiko ne per seniausiai ties Sintautais...). Sankryža, kuri yra nedideliame posūkyje, o iš toli, ypač greičiau važiuojant, kai dėl to dar sumažėja matomumas, pasirodo, buvo nesaugi ir vairuotojams. Jau ne vienas automobilis buvo ties čia atsidūręs griovyje. Prie sankryžos yra ir vienas kryželis...Tik dar, ačiū Dievui, įskaitinių eismo įvykių su pėsčiaisiais ar dviratininkais lyg ir nebuvo, gal tik smulkesnių incidentų.

Informacija
Kategorija: Bendruomenių naujienos

01...Kalnai ir maži kalneliai. Tai toks Sudargas nuo amžių buvo, toks jis yra ir dabar. Pakyli ant tų kalnų, o akys, peršokusios per mėlynus Nemuno tėkmės veidrodžius ar per vėjo susiauštus bangų verpetus, remiasi į tolimus tolimiausius horizontus, kur regėjimams kelią užkardo, rodosi, tik su žeme susilietęs dangus, purpurinių ryto ar vakaro žarų grožiu pagavęs tavo žvilgsnį , ar tiršta debesų skraiste iki pat žemės nusileidęs, ar tolumose papilkavusia savo mėlyne apribojęs regėjimo lauką.
Aplinkui toks grožis, tokia gamtos stebuklo didybė, kad norisi giliai giliai atsidūsėti, nes širdis, rodosi, veržias iš krūtinės, nepaprasto jaudulio palytėta. Bet tai – tik išorinis grožis. Yra dar kitas suvokimas, daug didesnis ir dar labiau jaudinantis. Jis siekia net dešimties tūkstančių metų praeities istorinę gelmę. Čia po paskutinio ledynmečio atsikėlę žmonės , manoma, iš dabartinių šiaurinių germanų žemių ir gal iš vakarinių slavų ( iš dab. Lenkijos, nuo Varšuvos ) apylinkių, per Nemuno žiotis kilę aukštyn ir atradę dar laisvus, niekieno neužimtus plotus. Naudodamiesi didžiąja upe ir jos intakais kaip vandens keliais , jie skverbėsi į dykų kraštą ir sklido jiems įsikurti tinkamose žemėse. Tarp tokių – ir šiandienis Sudargas, praslinkusių ledynų dovana šiam kraštui. Tikra dovana: ledynai, slinkdami po savim pagulė didžiules žemių ir riedulių sąvartas, bet nutirpdami jų neišsklaidė, o paliko visus tuos turtus, patapusius apgulusiomis šį kraštą kalvomis. Ilgainiui, kai neprašyti svečiai pradėjo dairytis į čia apsigyvenusiųjų žemes, prireikė tas kalvas, jų aukštas keteras, koreguoti, pritaikyti jas gynybiniams tikslams. Taip atsirado piliakalniai, natūraliai giliausiais revais atidalinti, priešui dar sunkiau įveikiami. Teigiama, kad tai buvę dar iki mūsų eros pradžios. Vėliau jie buvo rekonstruojami, tobulinami. Iki šių dienų išlikę ir išdidžioje ramybėje sustingę jie ir dabar įspūdingai kelia savo keteras, kad neužmirštume ir didžių, ir skaudžių savo tragiškos praeities paliudijimų. Tie paliudijimai jau ilgus amžius glūdi po storais žemių sluoksniais, masindami tyrinėtojus ir visus žingeidžiuosius. O įspūdingiausia čia - tai piliakalnių santalka vienoje vietovėje – penki. Šitai rodo, koks stiprus gynybinis forpostas buvo praeities Sudargas ( Sudargo pavadinimą vietovė įgijo tik XIII - XIV a. sandūroje nuo čia gyvenusio stambaus žemvaldžio žemaičių karvedžio Sudargo vardo ). Vietovės įgulos ištisus amžius saugojo gilumines mūsų protėvių baltų žemes nuo išgrobstymų. To galingo įtvirtinimų komplekso apsauga nuo vakarų politinių vėjų ypač daug prisidėjo prie baltų apgyventų žemių konsolidacijos, vėliau peraugusios į Lietuvos valstybę. Bet tai - jau kiti istorijos puslapiai, o Sudargo istorija turi jų ir daug, ir iškilių.

Joomla templates by a4joomla