Baltoji knyga nubrėžia Lietuvos žemės ūkio bei kaimo plėtros ateities viziją po 2020 metų: ilgalaikės nacionalinės politikos strateginius iššūkius, uždavinius ir veiksmus, kuriais bus palaikomas kaimo vietovių gyvybingumas, didinamas žemės ūkio konkurencingumas, užtikrinimas tvarumas, mažinamas neigiamas klimato kaitos ir kitų rizikos veiksnių poveikis ir gerinamas kaimo įvaizdis bei patrauklumas.
Baltojoje knygoje atsižvelgiama į visų šalies piliečių interesus, neišskiriant konkrečių regionų, sektorių ar interesų grupių. Išskiriami keturi pagrindiniai žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos iššūkiai: kaimo vietovių gyvybingumas, konkurencingo žemės ūkio ir kaimo verslo plėtra, ūkių atsparumas rizikai ir tvarus ūkininkavimas bei vietinės produkcijos vartojimas ir kaimo įvaizdis. Rengiant Baltąją knygą dalyvavo Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto, Lietuvos mokslų akademijos, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos, Sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės instituto mokslininkai. Į diskusijas buvo įsitraukę Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai, ministerijų, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų, Lietuvos žemės ūkio tarybos ir kitų žemdirbių organizacijų, Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos, VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos, Lietuvos verslo konfederacijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai. Buvo atsižvelgta į socialinių partnerių išsakytą nuomonę ir teiktus pasiūlymus.
Ketvirtadienį, vasario 21 d., žemės ūkio ministras Giedrius Surplys ir socialiniai partneriai pasirašė Žemės ūkio ir kaimo plėtros baltąją knygą.
Informaciją galima rasti: http://zum.lrv.lt/uploads/zum/documents/files/LT_versija/Baltoji_knyga_2019%20FINAL.pdf

Pagal LKBS informaciją