Vinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.xVinaora Nivo Slider 3.x

Nuo 2019 metų kovo 1 dienos įsigaliojo Lietuvos Respublikos bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymas. Jo tikslas – kurti palankią aplinką bendruomeninėms organizacijoms, užtikrinti tinkamas jų, kaip pilietinės visuomenės ir vietos savivaldos svarbios dalies, veiklos ir plėtros sąlygas. Įstatymas nustato bendruomeninių organizacijų plėtros politikos formavimo ir įgyvendinimo principus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bendradarbiavimo su bendruomeninėmis organizacijomis ir kitas bendruomeninių organizacijų veiklos sąlygas, skatinančias bendruomeninių organizacijų plėtrą. Jis numato savivaldybėse sudaryti vietos bendruomenių organizacijų tarybą.
Savivaldybės bendruomeninių organizacijų taryba sudaroma savivaldybės tarybos sprendimu laikantis šio principo: ne daugiau kaip 1/2 šios tarybos narių sudaro savivaldybės institucijų ir įstaigų atstovai ir ne mažiau kaip 1/2 tarybos narių sudaro bendruomeninių organizacijų, veikiančių savivaldybės teritorijoje, atstovai. Savivaldybės bendruomeninių organizacijų tarybos kadencijos trukmė yra 3 metai. Savivaldybės bendruomeninių organizacijų tarybos sudėtį ir nuostatus tvirtina savivaldybės taryba.

katekizmas 1Teatleidžia man šio perspausdinamo straipsnio autorė gerbiama Rūta Švedienė iš Kėdainių už tai, kad jos parengtą medžiagą nieko nekeisdama noriu labiau priartinti ir prie Šakių krašto, ir prie kitų skaitytojų dėmesio. Juk čia Zanavykija, iš gilios praeities atsinešusi ne lietuviškos darybos savo pavadinimą, nors gal daug gražiau skambėtų Užnovija? Bet šis kraštas moka kietai saugoti brangiausią ir vertingiausią tautos paveldą ‒ prigimtinę kalbą ir išugdė vieną tarp didžiųjų lietuvių kalbos puoselėtojų ir sergėtojų neprilygstamąjį kalbininką Joną Jablonskį. Tai jo ir darbų, ir prigimties dėka Zanavykija tapo lietuviško žodžio tėviške. O ta visos tautos savastis ‒ lietuviškas žodis turi labai labai gilias šaknis: jos priklauso indoeuropiečių kalbų šeimai ir siekia net sanskrito laikus (500 metų iki mūsų eros pradžios). Lietuvių kalba yra archajiškiausia iš 6 gyvųjų indoeuropiečių kalbų. Tiesa, rašytiniai lietuvių kalbos šaltiniai pasirodė gana vėlai, tik XVI amžiuje. Tačiau sakytinės turtai tikrai dideli: turi dvi tarmes – aukštaičių ir žemaičių, o šios ‒ daug savo patarmių. Gaila, kad tarmėms kažkurį laiką trūko dėmesio. Tačiau pastaruoju laiku po truputį tas dėmesys atsigauna.
Svetimųjų kalbų invazijų lietuvių kalba yra patyrusi ne vieną kartą, ir tai buvo praeityje. Bet ir dabar netrūksta grėsmių nedidelei tautai prarasti savo autentiškumą, nes lietuviškai kalbančiųjų visame pasaulyje priskaičiuojami tik apie 3 milijonai. Tačiau tas nors ir nedidelis skaičius raiškiai patvirtina tautos gyvybingumą. Mes neišnykome nei senaisiais laikais, nei naujasniais. Priešingai! Mūsų prokartų vis ženklesnis prielankumas Vakarų kultūrai išryškėjo dar X a., sustiprėjo XIII a. Tame pačiame XIII amžiuje sulaukėme Karaliaus Mindaugo karūnos. XVI amžiuje Martyno Mažvydo ,,Katekizmas“ šviesos apkaustais kaip tvirtą senovinę skrynią apkaustė mūsų kalbą lotyniško rašto rašmenimis, kurie puikiai atitiko mūsų kalbos garsyną. Šis reiškinys buvo svarbiausia gimtosios kalbos apsauga nuo vis intensyviau besiskverbiančių aplinkinio pasaulio grėsmių ir tapo didžiule kultūrinio proveržio galimybe visai tautai. Iki to laiko gyventojų tarpe švietėjiška veikla daugiausia rūpinosi dvasininkija: jos dėka šios naujos epochos laikotarpiu, 1570 m., į Lietuvą atvyksta jėzuitai ir Vilniuje įkuria kolegiją ‒ tiems laikams gana solidžią mokslo įstaigą. Jos solidumą patvirtina ir tai, kad 1579 m. spalio 30 d. popiežius Grigalius XIII išleidžia bulę ir patvirtina kolegijos reorganizavimą į universitetą.Taip Lietuvos širdyje Vilniuje iškyla pats ryčiausias Europos universitetas ir ilgą laiką jis išlaikė šį statusą.

Sveikinimas

Kovo 11 oji

Sveikiname su Kovo 11-ąja Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena. Linkime visiems branginti ir puoselėti iškovotą laisvę.

BCA taryba

Pasaulinė aplinkos švarinimo akcija „Darom“ Lietuvoje organizuojama jau daugiau, nei dešimtmetį. Nuo 2008 m. joje kasmet dalyvauja virš 100.000 žmonių, kurie tvarko daugiau nei 5.000 teritorijų.
Mūsų užmojis – tapti pirmąja valstybe pilnai išvaliusia savo teritoriją nuo šiukšlių ir sukūrusia nuolat veikiančią monitoringo sistemą.
Tam reikia sukurti išmanią savanorių koordinavimo sistemą.
Norime pakviesti prisijungti prie aplinkosaugos akcijos „Darom 2021“. Mūsų tikslas – tapti pirmąja valstybe pasaulyje visiškai išvaliusia savo teritoriją nuo šiukšlių. Šiuo metu labai laukiame savanorių ir jų koordinatorių. Būtume dėkingi, jei pasidalintumėte su savo bendruomenių nariais. Kilus klausimams drąsiai rašykite mums į Facebook puslapį arba el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..
PROJEKTO TIKSLAI:
– Pritraukti dar daugiau dalyvių/savanorių;
– Sukurti mobiliąją programėlę, kurioje būtų sužymėtos visos tvarkymo vietos Lietuvoje;
– Stebėti ar sutvarkytose vietose šiukšlių sankaupos neatsinaujina;
– Skleisti aplinkosaugos, pilietiškumo, vienybės ir savanorystės idėjas.
Registracijos forma: https://forms.gle/QEaLvx3ii8utW6yj8
Daugiau informacijos:
Puslapyje: https://www.mesdarom.lt/
Facebook: https://www.facebook.com/mesdarom.lt

VšĮ “Mes Darom” informacija

Darbų ataskaitaVasario 19 d. įvyko Šakių bendruomeniečių „Microsoft Teams“ susitikimas su Seimo nario Simono Gentvilo patarėja Reda Kneizevičiene. Buvo apžvelgtos naujienos, kurios aktualios vietos bendruomeninėms organizacijoms. Susitikimo metu buvo pristatyti rengiami įstatymų pakeitimai, kurie yra susiję su NVO veikla. Sausio15 dieną Seimo narys Simonas Gentvilas inicijavo diskusiją „Kokio teisinio reglamentavimo laukia NVO sektorius?“, kurioje dalyvavo apie 200 dalyvių. Buvo atlikta anketinė apklausa, pasisakė skėtinių organizacijų atstovai. Susitikimo metu buvo pristatyti pirmieji teisės aktų pakeitimo projektai - Asociacijos, Viešųjų įstaigų, Labdaros ir pramos fondų įstatymai. Ruošiama pavasario sesijai pateikti Labdaros ir paramos įstatymo pataisą, pagal kurią iš paramos gavėjų pagal šį įstatymą siūloma išbraukti biudžetines įstaigas. Daug metų vis kalbama apie šią problemą, kada 1.2 proc. nuo GPM atitektų NVO sektoriui, bet vis pritrukdavo politinės valios tai įtvirtinti įstatymu.
Pavasario sesijos darbotvarkėje Liberalų sąjūdis siūlo papildyti Smulkaus ir vidutinio verslo įstatymą socialinio verslo sąvoka. Bendruomenės vis dažniau galvoja apie socialinį verslą. Ši veikla padėtų bendruomenėms nebūti priklausomomis tik nuo projektinės veiklos ir sudarytų sąlygas generuoti pajamas. Deja iki šiol socialinis verslas neturi teisinio pagrindo. Po ilgų diskusijų su socialinio verslo atstovais buvo nuspręsta rengti Smulkaus ir vidutinio verslo įstatymo pataisą papildant socialinio verslo sąvoka. Socialinio verslo plėtros įstatymo projektas Seime galutinio svarstymo nepasiekė, nes sulaukė didelės neigiamos reakcijos ir šiuo metu vyksta jo gražinimo procedūros rengėjams. Labiausia neramino tai, kad pagal parengto įstatymo projektą NVO nebuvo numatyta kaip socialinio verslo subjektai. SVV įstatymo socialinio verslo sąvoka sudarys galimybę ir NVO būti socialinio verslo subjektu.

Joomla templates by a4joomla